captcha

Jūsų klausimas priimtas

Muzika padeda įveikti ligas ir lemia charakterio savybes

Muzika ne tik lavina įvairius žmogaus gebėjimus, bet ir padeda įveikti sunkias ligas LRT RADIJUI sako kompozitorė ir muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė. Be to, priduria Kauno technologijos universiteto docentas Antanas Jasenka, garsai gali sukelti ir įvairias psichologines būsenas. „Dar antikos laikais muzika buvo pasitelkiama kaip auklėjimo priemonė. Jei reikėdavo, kad žmogus taptų karingas ir agresyvus, būdavo naudojamos vienokios dermės, jei švelnus – kitokios“, – pastebi mokslininkas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Muzika skatina žmogaus vystymąsi

Muzika mus supa gerokai dažniau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, sako kompozitorė ir muzikos terapeutė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip pavyzdį ji pateikia patį žmogaus organizmą, sukeliantį įvairius muzikos garsus. „Visų pirma, skamba visi mūsų organai. Girdėdami juos, galime įsiklausyti į save ir pagerinti savijautą“, – teigia ji.

Socialinių mokslų daktarė docentė Lolita Piličiauskaitė-Navickienė priduria, kad girdėti širdies plakimą ypač svarbu motinos įsčiose esantiems kūdikiams. „Garsas stimuliuoja sinapsės augimą, todėl vaikai užauga sveikesni, gabesni, geriau realizuojantys save“, – aiškina ji.

Kauno technologijos universiteto docentas Antanas Jasenka sutinka su L. Piličiauskaitės-Navickienės mintimi ir sako, kad girdimi garsai gali sukelti įvairias psichologines būsenas. „Dar antikos laikais muzika buvo pasitelkiama kaip auklėjimo priemonė. Jei reikėdavo, kad žmogus taptų karingas ir agresyvus, būdavo naudojamos vienokios dermės, jei švelnus – kitokios“, – priduria mokslininkas.

A. Jasenka mano, kad mokyklose muzikai skiriama per mažai dėmesio, daugelis į muzikos pamokas žiūri kaip į antrarūšes. Tačiau, kompozitoriaus teigimu, iš tiesų muzika yra netgi sudėtingesnis dalykas nei matematika, be to, ji lavina gabumus kitiems dalykams.

Anot jo, muzika lavina žmogaus gebėjimą susikaupti. „Pavyzdžiui, grojant bažnyčios vargonais, vėluoja garsas – nuo klavišo paspaudimo iki pasigirstančio garso praeina kelios sekundės. Todėl žmogus turi būti labai susikoncentravęs į mechaninį procesą. Be to, grodami laviname savo pirštus ir tokiu būdu mankštiname savo kūną“, – aiškina mokslininkas.

L. Piličiauskaitė-Navickienė priduria, kad muzika skatina dešiniojo smegenų pusrutulio, atsakingo už meniškumą ir emocijas, veiklą ir taip padeda kairiajam pusrutuliui susitvarkyti su jam patikėtomis užduotimis. Anot jos, jaunuoliai, lankę muzikos pamokas, lengviau sugeba kontroliuoti save, o tie, kurie jų nelankė, net būdami labai gabūs, nepajėgia išvengti kalbos trikdžių, nereikalingų judesių.

S. Dikčiūtės teigimu, muzika gali atlikti terapinę, relaksacinę funkciją, kuri naudinga įvairių specialybių žmonėms: „Tenka dirbti su versle dirbančiais žmonėmis, medikais. Šiems žmonėms muzikos terapija suteikia didelį impulsą, padedantį jiems profesinėje veikloje.“

Padėjo atsigauti po insulto

S. Dikčiūtė prisimena atvejį, kai teko dirbti su insulto ištiktu stambios bendrovės vadovu. „Po insulto jis sunkiai judėjo, negalėjo ištarti nė žodžio. Po truputį prisiminėme dainas, kurias jis dainuodavo jaunystėje. Bandydamas vėl dainuoti, vyras vėl išmoko kalbėti“, – pasakoja muzikos terapeutė.

L. Piličiauskaitės-Navickienės teigimu, muziką galima skirstyti į dvi grupes, t. y. tą, kuri žmogų veikia nuo pusiaujo aukštyn, ir tą, kuri veikia žemyn. „Pirmajai grupei priskiriama muzika, kuriai būdingas intensyvus ritmas, didelis garsas, nėra didelių melodinių vingių, pavyzdžiui, vadinamieji „bumčikai“, sunkusis rokas, metalas“, – aiškina docentė.

Antrajai grupei, jos teigimu, priskiriama melodinga klasikinė, sakrali muzika, grigališkieji choralai. Taigi, pastebi L. Piličiauskaitė-Navickienė,  muziką reikėtų rinktis, atsižvelgiant į savo poreikius: „Žmogui, neturinčiam seksualinių santykių, bet norinčiam išspinduliuoti energiją, tiktų intensyvi muzika. Kita vertus, žmogus, norintis atsipalaiduoti, atitolti nuo kasdienių rūpesčių, rinksis ramesnę muziką.“

Vis dėlto, sako S. Dikčiūtė, negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokia muzika labiausiai padeda atsipalaiduoti. Jos manymu, tai yra individualu. „Negalėčiau sutikti, kad sunkusis rokas nepadeda žmogui. Tokia muzika suteikia energijos, ir, jei sunkusis rokas patinka žmogui, gali būti, kad būtent tai jam suteiks stiprybės ir padės sustiprėti psichologiškai“, – įsitikinusi kompozitorė.

Jos teigimu, muzikos terapeutai su kiekvienu žmogumi dirba individualiai. „Atėjus klientui, žiūrime, kokioje aplinkoje jis gyvena, kokie jo interesai, ir tada parenkame tinkamą muzikinių stilių. Muzikos terapeutas turi išmanyti visus muzikos stilius, kad galėtų improvizuoti“, – profesine patirtimi dalijasi S. Dikčiūtė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...