captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniečius, neleistinose vietose paliekančius atliekas, stebės vaizdo kameromis

Vilniečiams, neleistinose vietose paliekantiems stambiąsias atliekas, nuo šiol grės baudos, nes pažeidėjus padės nustatyti vaizdo kameros, LRT RADIJUI teigia bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė. Be to, priduria ji, miesto savivaldybė rengia naujas taisykles, pagal kurias gyventojai turės mokėti už atliekų, taip pat ir stambiųjų, tvarkymą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

– Daugeliui atrodo, kad išnešti į kiemą ir ten palikti nebereikalingą, bet tinkamą naudoti sofą ar kriauklę nėra blogai, nes tokius daiktus galbūt pasiims sunkiai besiverčiantys žmonės.

– Siūlyčiau naudotis Vilniaus mieste įrengtomis stambiųjų atliekų tvarkymo aikštelėmis. Žmonės, kurie norėtų pasiimti seną, bet dar gerą lovą, kėdę ar kitų daiktų, tikrai galėtų ten užsukti. Tokiu atvejų nebebūtų teršiama gyvenamųjų namų aplinka.

– Kodėl nusprendėte įrengti vaizdo kameras?

Stovėti kiekvieno namo kieme ar prie konteinerio neįmanoma, todėl nusprendėme įrengti keletą vaizdo kamerų, kurios padėtų išsiaiškinti, kas lauke palieka nereikalingus daiktus bei įvairias atliekas. Noriu pabrėžti, kad atliekos dažniausiai atvežamos automobiliais ir paliekamos neleistinose vietose. Todėl kyla klausimas, kodėl jos vežamos į miškus, prie konteinerių ar skydinių, o ne į stambiųjų atliekų tvarkymo aikšteles. Juk atstumas ir sugaištas laikas būtų beveik toks pat. 

– Kiek Vilniuje yra jūsų konteinerių?

Jų yra tūkstančiai. Vieni konteineriai stovi viešose vietose, kiti – vadinamosiose daugiabučių namų šachtose. Daugiabučių gyventojai nepatenkinti, kam kaimynai ten palieka įvairias stambias atliekas, o identifikuoti taip besielgiančius asmenis nėra lengva. Žmonės dažnai sako, kad neturi didelių atliekų, kad nenori mokėti už jų išvežimą ir t. t. Tačiau į tvarkymo aikšteles galima nemokamai priduoti atliekas.

– Ką užfiksavo jūsų kameros?

Jos nufilmavo daug privačių asmenų, kurie lengvaisiais automobiliais atveža ir prie konteinerių palieka atliekas. Esame užfiksavę netgi tokių mikroautobusų, kurie iš remontuojamų namų atveža ir neleistinose vietose palieka didžiulius maišus statybinių atliekų.

– Kokios bausmės taikomos už tokius nusižengimus?

– Mūsų įmonė neturi teisės bausti taisyklių pažeidėjų. Mes perduodame informaciją bei nuotraukas  Viešosios tvarkos skyriui, kurio pareigūnai imasi atitinkamų priemonių. Noriu pabrėžti, kad pirmąkart pažeidėjams skiriamas įspėjimas. Mūsų tikslas yra ne bausti didelėmis piniginėmis baudomis, o užsiimti prevencine veikla.

– Kaip pažeidėjai argumentuoja tokį savo elgesį?

– Tokie pokalbiai vyksta Viešosios tvarkos skyriuje. Mes juose nedalyvaujame. Kadangi pažeidimai užfiksuoti nuotraukose, neigti savo kaltę neįmanoma.

– Galbūt pažeidėjai nežino, kaip teisėtai atsikratyti dideliais daiktais?

– Vilniaus savivaldybės bei atliekų vežėjų svetainėse yra gana daug informacijos. Nuolat primename, kad šiuo metu Vilniuje įrengtos penkios specialios atliekų tvarkymo aikštelės. Bent po vieną tokią aikštelę turi visos Lietuvos savivaldybės, kuriose iš gyventojų atliekos priimamos nemokamai. Tiesa, iš juridinių asmenų gali būti paprašyta sumokėti mokestį.

– LRT RADIJO klausytoja teiraujasi, kodėl daugelyje Vilniaus gatvių nėra rūšiavimo konteinerių ir žmonės priversti viską mesti į bendruosius atliekų konteinerius?

Antrinių žaliavų konteineriai dažnai padegami bei niokojami. Matydami, kad žmonės jų nesaugo, esame priversti daryti prielaidą, kad tokių konteinerių nereikia. 2015 m. jų niokojimas mums kainavo 0,5 mln. eurų. Vis dėlto daugelyje Vilniaus vietų, pavyzdžiui, Žemynos gatvėje, turėtų atsirasti daugiau antrinių žaliavų konteinerių.

– Mūsų klausytojas piktinasi, kad statybininkai dažnai palieka pilnus maišus atliekų, kurių nepriima sąvartynai – jie reikalauja išrūšiuoti priduodamas atliekamas. Todėl, anot jo, tenka važiuoti už miesto ir  mesti atliekas į bendro naudojimo konteinerius. Ką galėtumėte patarti mūsų klausytojui?

Manau, kad reikėtų susitarti su statybininkais, kad jie sukrautų atliekas į skirtingus maišus – tada buto savininkui nereikėtų jų rūšiuoti. Priešingu atveju jas rūšiuoti tenka patiems.

– Nereikalingą buitinę techniką įmonės išsiveža. Ar įmanoma, kad taip pat būtų išvežamos ir įvairios atliekos?

– Deja, Vilniuje tokia paslauga kol kas neteikiama. Tačiau miesto savivaldybė rengia naujas taisykles, pagal kurias gyventojai turės mokėti už atliekų tvarkymą. Stambiųjų atliekų tvarkymas taip pat įeis į šį mokestį. Mokėti reikės kartą per metus arba tris mėnesius.

– Jūsų kameros nuolat veikia keliose Vilniaus vietose. Galbūt planuojate įrengti daugiau tokių kamerų (ir ne tik sostinėje)? 

Vilniuje daugiausia tvarkos pažeidėjų, todėl kamerų tinklą planuojama plėsti tik sostinėje. Turiu pasakyti, kad kituose miestuose, pavyzdžiui, Šilalėje, žmonės taip dažnai nepalieka atliekų neleistinose vietose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...