captcha

Jūsų klausimas priimtas

Priminė, kodėl būtina naikinti gausialapius lubinus

Gausialapius lubinus būtina naikinti, nes jie keičia dirvožemio sudėtį, dėl ko nyksta augalija ir lieka tik piktžolių sąžalynai, LRT RADIJUI sako Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos  vyr. mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas. Nors dažnai rašoma, kad lubinai naudingi organizmui, mokslininkas pabrėžia, kad maisto produktams ir papildams naudojamos kitos rūšys, pavyzdžiui, geltonžiedžiai ar siauralapiai lubinai.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

– Lubinai – gražūs mėlyni arba violetiniai augalai, lyg ir puošia laukus. Tačiau gamtininkai, aplinkosaugininkai sako, kad lubinai kenkia gamtai. Kaip jie kenkia?

– Žydintys gausialapiai lubinai tikrai atrodo gražiai. Tačiau grožis, kai mėlynuoja pievos, laukai, pamiškės ir netgi miškai, iš tikrųjų yra apgaulingas. Gausialapiai lubinai, kaip svetimžemė rūšis, mūsų ekosistemose daro žalą pirmiausia dėl to, kad kaupia azoto junginius ir juos perduoda į dirvožemį. Tada kinta dirvožemio sudėtis, o kartu keičiasi ir visa augalija.

Pirmiausia išnyksta rūšys, kurios neprisitaikiusios prie didelio azoto kiekio dirvožemyje, paskui įsiveisia ruderaliniai arba azotamėgiai augalai (įvairios dilgėlės, kiečiai ir panašūs augalai) ir iš pievos arba smėlyno po kelerių ar keliolikos metų visiškai nieko nebelieka – lieka tik įvairių piktžolių sąžalynai.

– O kaip į Lietuvą pateko lubinas?

– Į Lietuvą gausialapiai lubinai buvo atvežti apie 1930 m. Juos pradėjo sėti miškininkai tikėdamiesi apsaugoti dirvožemį nuo erozijos, pagerinti dirvožemį miškuose. Paskui buvo manoma, kad jie bus geras pašaras laukiniams žvėrims, t. y. pagausins pašarų bazę. Taip pat gausialapiai lubinai buvo sėjami ir priešgaisrinėse juostuose siekiant apsaugoti miškus.

– Tie tikslai nepasiteisino?

– Šie tikslai nepasiteisino pirmiausia dėl to, kad gausialapiai lubinai yra vidutiniškai nuodingi ir gyvūnai juos labai menkai ėda. Be to, jie yra labai kartūs.

– Ar Lietuvoje augantys lubinai ir kitose šalyse augantys lubinai tokie patys?

– Gausialapiai lubinai dabar labai išplitę Europoje, bet padėtis dar nėra tragiška. O štai Naujojoji Zelandija jau arti ekologinės katastrofos ribos.

– Tačiau skaičiau, kad lubinas labai naudingas: papildo maisto produktus, daro teigiamą įtaką sveikatai, Vokietijoje net galima paskanauti lubinų ledų, lubinai, kaip sojos pakaitalas, naudojamas duonos, sausainių, makaronų, konditerijos pramonėje, yra baltyminis augalas, turintis 20 aminorūgščių, iš kurių 8 nepakeičiamos. Tai tie patys lubinai ar ne?

– Čia jau kitų rūšių lubinai. Yra geltonžiedis, siauralapis ir dar kelių rūšių lubinai, kurie kilę iš Viduržemio jūros regiono. Jie yra vienamečiai ir iš jų sėklų gaunami maisto papildai, jie naudojami maisto produktams. Tai visai kitos kilmės ir visai kitų rūšių lubinai. O gausialapis lubinas atvežtas iš Šiaurės Amerikos.

– Ar yra apskaičiuota, kiek žalos padarė invaziniai lubinai?

– Tyrimų atlikta labai daug, bet ekonominių duomenų kol kas nėra. Vis dėlto akivaizdu, kad nuostoliai yra dideli. Sakykim, norint išnaikinti lubinus viename hektare, dabartinėmis kainomis reikia maždaug 15–17 tūkst. eurų. Be to, tai ilgalaikis darbas, reikia daug jėgų. O jei lubinai nenaikinami, sunaikinama pieva, ekosistema.

– Sakote, kad Naujoje Zelandijoje visiškai pralaimėta kova su lubinais.

– Kova ne visai pralaimėta, bet lubinai daro tokią žalą, kad nyksta vietinės tiek augalų, tiek gyvūnų rūšys, nes visiškai pakeistos ekosistemos.

– Lietuvoje yra išskirti septyni invaziniai augalai, o lubinas užima priešpaskutinę vietą. Kodėl būtent į lubinus atkreiptas dėmesys?

– Lietuvoje pagal aplinkos ministro įsakymą dabar yra 19 invazinių rūšių ir jos nėra suskirstytos pagal pavojų. Ten tiesiog išdėstyta abėcėlės tvarka. Į lubinus atkreiptas dėmesys, nes dabar, vasaros pradžioje, jie matomiausi. Vėliau, kai jie nužydi, visi laukai ir pievos tampa juosvos spalvos, nes lubinų ankštys yra juodos. Taigi lubinai ne tik kenkia ekosistemai, bet ir gadina kraštovaizdį.

– Aplinkosaugininkai ragina gyventojus juos skinti ir taip prisidėti prie jų naikinimo. Taip paprastai galima juos išnaikinti ar yra kitokių būdų?

– Iš tikrųjų tai tik vienas ne paties naikinimo, o bent jau kontrolės būdų: nuskinti lubinai tikrai nebesunokins sėklų, jų neišbarstys ir neužaugs nauja karta. O naikinimo patirties šiek tiek yra. Prieš metus buvo baigtas vienas gausialapių lubinų naikinimo projektų 20 teritorijų, pagrindinė priemonė buvo kasimas ir šienavimas. Kasami lubinai sunaikinami fiziškai, o šienaujama, kad jei nežydėtų ir nesubrandintų sėklų. Ir, jei pieva normaliai šienaujama bent jau kartą per metus, lubinai paprastai per dešimtmetį ar šiek tiek ilgesnį laikotarpį sunyksta. Be to, jiems nepatinka netgi ganymas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...