captcha

Jūsų klausimas priimtas

Netinkama mityba – ne tik skurstančiųjų problema

Mitybos nepakankamumą gali lemti ne tik maisto stygius, bet ir netinkamas jo pasirinkimas, LRT RADIJUI teigia gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė. Todėl, pabrėžia ji, žmonėms derėtų ne pulti prie vaistų, o pasinaudoti mitybos specialistų patarimais ir nepamiršti, kad taip pat atsakingai reikia rūpintis vaikų mityba.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Paskelbtoje Pasaulinėje mitybos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į nesubalansuotą mitybą, jos nepakankamumą. Ar galėtumėte trumpai paaiškinti, kas tai yra?

– Mitybos nepakankamumas pirmiausia išreiškiamas nepakankamu kūno masės rodikliu, t. y. procentinis matavimas pritaikomas vaikams, o kūno masės indeksas (KMI) – vyresniems kaip 18 metų asmenims. Per mažas KMI reiškia baltymų atsargų trūkumą, kas sukelia įvairias infekcines ir kitas ligas, pavyzdžiui, tuberkuliozę.

– Taip pat teigiama, kad 44 proc. pasaulio gyventojų pasižymi dviem blogais rodikliais – svorio trūkumu bei antsvoriu. Kodėl, nors suvartojama daug greitojo maisto, susiduriama su svorio trūkumo problema?

– [...] Mitybos nepakankamumą gali lemti per mažas naudingų maistinių medžiagų, vitaminų vartojimas. Dėl to vystosi įvairūs sveikatos sutrikimai. Galiu priminti, kad perdirbtas maistas praranda sveikąsias savybes. Pavyzdžiui, dideliame saldžiame pyragėlyje yra tik riebalų ir cukraus, bet nėra organizmui reikalingų medžiagų – baltymų, gerųjų riebalų ir t. t. Ne tik maisto stoka, bet ir netinkamas jo pasirinkimas gali lemti sveikatos sutrikimus.

– Kokie lietuvių mitybos įpročiai? Jie, jūsų manymu, gerėja ar blogėja?

– Tenka bendrauti su jaunais 20–35 metų asmenimis. Jie ateina pasikonsultuoti, susipažinti su dietologijos abėcėle, kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Neturime statistikos, kiek yra tokių jaunų žmonių. Kita vertus, Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, ydingai bei menkavertiškai maitinasi ir pagyvenę, ir jauni lietuviai. Nors mano asmeninė patirtis nebloga, atliktų analitinių studijų rezultatai netenkina.

– Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vaikai nėra atsparūs infekcijoms. Kodėl? Juk ką tik gimę vaikai valgo specialius mišinukus, kuriuose maisto medžiagos suderintos.

– Poveikis yra kompleksiškas. Svarbu paminėti, kad netinkami motinos mitybos įpročiai nėštumo metu kenkia ir vaiko sveikatai. Neigiami padariniai gali pasireikšti ne tik kūdikystėje, bet ir vaikui paaugus. Kalbant apie vaikus, dar galima paminėti grūdinimo, nepakankamo fizinio aktyvumo problemas. [...]

– Kas turėtų įvykti, kad žmonės pakeistų savo požiūrį ir situacija pagerėtų? Galbūt reikėtų užsirašyti mitybos abėcėlę ir jos griežtai laikytis?

– Pritariu jūsų minčiai. Tai ne kalėjimo režimui prilygstantis įsakymas, o kiekvieno asmeninė atsakomybė už save ir savo vaikus. Kartais susidaro įspūdis, kad žmonės mūsų klauso, bet neišgirsta. [...] Tikiu, kad auklėdami vaikus žmonės rūpinsis jų sveikata. Mums, vyresniajai kartai, derėtų bent šiek tiek įsiklausyti į patarimus ir imti juos į galvą, o ne tik tabletę į burną. Vyresnio amžiaus žmonėms nerekomenduojama valgyti daug sviesto ir sočiųjų riebalų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...