captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip birželio 12-osios tragedija pasinaudos H. Clinton ir D. Trumpas

Sekmadienį JAV įvykusią tragediją politiniais tikslais bandys išnaudoti ir demokratai, ir respublikonai, LRT RADIJUI teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Anot jo, Hillary Clinton bandys akcentuoti ginklų kontrolės, o Donaldas Trumpas – imigracijos kontrolės griežtinimo svarbą, tačiau pats Barackas Obama reikšmingų sprendimų priimti greičiausiai nebespės.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Sekmadienio ryte Omaras Mateenas legaliai įsigytais ginklais nušovė 50 žmonių ir sužeidė dar per pusšimtį. Ar šį išpuolį galima sieti su liberalia ginklų prekyba JAV, ar tai tiesiog viena iš daugelio pasaulinio terorizmo apraiškų?

– JAV tokie debatai vyksta kaskart po panašaus pobūdžio išpuolių. Demokratų partijos atstovai nuolat  pabrėžia, kad tai susiję su labai liberalia ginklų prekyba šalyje, nes žmonės nesunkiai gali įsigyti ginklų ir, deja, juos naudoja ne tik savigynai ar saugumui užtikrinti, bet ir panašiems išpuoliams. Tokiai nuomonei pagrįsti demokratai turi svarių argumentų. JAV garsėja itin dideliu ginklų skaičiumi – 100 žmonių tenka 89 šaunamieji ginklai. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, tai beprecedentė statistika.

Respublikonai pasitelkia kitokius argumentus. Jie pabrėžia, kad terorizmą skatina radikali islamo ideologija, „Islamo valstybė“ ir kitos teroristinės organizacijos. Anot jų, šis ir kiti panašūs išpuoliai inspiruoti jų skleidžiamos ideologijos.

Abejoju, kad po šios tragedijos JAV sugriežtins ginklų kontrolę. Ankstesnė patirtis rodo, kad po panašių išpuolių daugėja žmonių, įsitikinusių, kad būtų nenaudinga griežtinti ginklų įsigijimo tvarką. Nemaža JAV visuomenės dalis ginklą vertina kaip puikią savigynos nuo tokių incidentų priemonę.

– Kalbant apie kovą su terorizmu, kokių sprendimų galima tikėtis iš JAV administracijos?

– Vyksta prezidento rinkimų kampanija, todėl tikėtina, kad Barackas Obama radikaliai nekeis savo veiksmų. Dabartinė JAV administracija pabrėžia kovą su terorizmu bandant sunaikinti teroristinių organizacijų lyderius. Tai jiems sekėsi gana sėkmingai, bet JAV nesiėmė atvirų karinių veiksmų, kuriuos galbūt skatina kai kurie politikai.

Tačiau kyla labai daug klausimų dėl būsimos administracijos, kuri paaiškės jau lapkričio pabaigoje. Jos sprendimai turbūt bus kitokie, nes tiek Hillary Clinton, tiek Donaldas Trumpas teigia, kad kova su „Islamo valstybe“ turėtų būti kitokia. D. Trumpas teigia, kad reikia mažinti atvykėlių iš musulmoniškų kraštų skaičių ir naudoti kraštutines priemones. H. Clinton veikiausiai ieškotų pusiausvyros tarp B. Obamos ir D. Trumpo siūlymų.

– Kaip šis išpuolis gali būti panaudotas kovoje dėl prezidento posto?

– Be abejonės, abi pusės pasitelks dažnai naudojamus argumentus. H. Clinton pabrėžia, kad šis ir panašūs išpuoliai susiję su liberalia ginklų prekyba. Anot jos, jei tiek daug žmonių ir toliau turės ginklus, tokie incidentai kartosis gana dažnai. Nuo 1982 m. tokio pobūdžio incidentas įvyksta jau 63 kartą. Akivaizdu, kad tai nėra nauja problema.

Respublikonai pirmiausia akcentuos, kad ginklai su tuo nesusiję (juk šaudo ne jie, o žmonės), ir mėgins pabrėžti, kad tokie išpuoliai inspiruoti radikalios islamistų ideologijos. Kuriai pusei retorinėmis priemonėmis geriau pavyks pasitelkti savo argumentus, parodys rinkimų kampanija.

– Ar dabartinis prezidentas B. Obama gali imtis kokių nors veiksmų?

– Prezidentavimo metais jis priėmė keletą teisės aktų, kuriais siekta apriboti ginklų prekybą, bet šių įstatymų nepavyko įgyvendinti, nes tam prieštaravo Kongresas, kuriame dominuoja respublikonai. Pasiūlyti naujų griežtų priemonių B. Obamos administracija greičiausiai nebesugebės. Veikiausiai tai bus naujos administracijos prerogatyva.

Tačiau kyla labai daug klausimų dėl būsimos administracijos, kuri paaiškės jau lapkričio pabaigoje. Jos sprendimai turbūt bus kitokie, nes tiek Hillary Clinton, tiek Donaldas Trumpas teigia, kad kova su „Islamo valstybe“ turėtų būti kitokia. D. Trumpas teigia, kad reikia mažinti atvykėlių iš musulmoniškų kraštų skaičių ir naudoti kraštutines priemones. H. Clinton veikiausiai ieškotų pusiausvyros tarp B. Obamos ir D. Trumpo siūlymų.

– Kaip šis išpuolis gali būti panaudotas kovoje dėl prezidento posto?

– Be abejonės, abi pusės pasitelks dažnai naudojamus argumentus. H. Clinton pabrėžia, kad šis ir panašūs išpuoliai susiję su liberalia ginklų prekyba. Anot jos, jei tiek daug žmonių ir toliau turės ginklus, tokie incidentai kartosis gana dažnai. Nuo 1982 m. tokio pobūdžio incidentas įvyksta jau 63 kartą. Akivaizdu, kad tai nėra nauja problema.

Respublikonai pirmiausia akcentuos, kad ginklai su tuo nesusiję (juk šaudo ne jie, o žmonės), ir mėgins pabrėžti, kad tokie išpuoliai inspiruoti radikalios islamistų ideologijos. Kuriai pusei retorinėmis priemonėmis geriau pavyks pasitelkti savo argumentus, parodys rinkimų kampanija.

– Ar dabartinis prezidentas B. Obama gali imtis kokių nors veiksmų?

– Prezidentavimo metais jis priėmė keletą teisės aktų, kuriais siekta apriboti ginklų prekybą, bet šių įstatymų nepavyko įgyvendinti, nes tam prieštaravo Kongresas, kuriame dominuoja respublikonai. Pasiūlyti naujų griežtų priemonių B. Obamos administracija greičiausiai nebesugebės. Veikiausiai tai bus naujos administracijos prerogatyva.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...