captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Šiaurės kryptis“: vėl lipti į sceną būtų ne fasonas

„Šiaurės kryptis“ vėl muzikuoja, bet į sceną lipti neketina, sako grupės vokalistas, kino režisierius Kristijonas Vildžiūnas. „Manau, kad vėl lipti į sceną būtų ne fasonas. Mes grojame, bet nekoncertuojame“, – teigia režisierius.  Grupė nebekoncertuoja jau daugiau kaip 20 metų, tačiau rudenį pasirodysiančiame filme „Senekos diena“ skamba iki šiol negirdėtos jos dainos.
K. Vildžiūnas. „Šiaurės krypties“ archyvo nuotr.
K. Vildžiūnas. „Šiaurės krypties“ archyvo nuotr.

Kurti paskatino paauglystė ir liūdesys

Dalies melomanų požiūriu, „Šiaurės kryptis“ yra geriausia visų laikų Lietuvos grupė. Deja, jos veikla truko neilgai. „Poetiškas gitarinis rokas buvo ne tik naujovė – jis palietė daugelio jaunų muzikantų širdis, darė įtaką jų mintims. Iki šiol muzikos gerbėjų kolekcijose galima rasti vienintelio „Šiaurės krypties“ albumo „Netiekto“ kasetę, nuo klausymo net sudilusią“, – taip apie šią grupę ir jos muziką buvo rašoma internete.

Grupės branduolį sudarė Kristijonas Vildžiūnas ir Zigmas Butautis. Šiandien K. Vildžiūnas yra kino režisierius, o Z. Butautis – leidyklos „Baltos lankos“ dizaineris. Nors abiejų veikla gerokai nutolusi nuo muzikos, jie gerai pamena „Šiaurės krypties“ pradžią.

„Atsimenu, kad viskas buvo persmelkta kažkokiu egzistenciniu liūdesiu. Keitėsi epochos, griuvo santvarkos“, – pasakoja Z. Butautis. Anot jo, euforija dėl sovietinės santvarkos žlugimo ir nepriklausomybės atkūrimo prasidėjo kiek vėliau, apie 1990 m., o 1988 m. niekas dar nežinojo, kaip viskas baigsis.

„Liūdesys susijęs dar ir su paauglyste. Žmogus nežino, kas jo laukia toliau, o čia dar griūva sistema, – sako Z. Butautis. – Labai gerai, kad ji griūva, tu dėl to džiaugiesi, bet vis tiek viskas atrodo neaišku.“

Veiklą pradėjo dėl diskotekų

K. Vildžiūnas ir Z. Butautis įkūrė „Šiaurės kryptį“ būdami Vilniaus statybos technikumo moksleiviai. „Studijavome architektūrą, bet tai veikiau buvo techninė architektūra. Būdavo sakoma, kad ruošia braižytojus, – pasakoja K. Vildžiūnas. – Kompiuteriai nieko nebraižė, tad reikėjo, kad tai darytų žmonės. Techninis architektūrinis išsilavinimas, ir tiek.“

Pasak K. Vildžiūno, oficiali grupės „Šiaurės kryptis“ susikūrimo data – 1987 m. vasario 16-oji. Tą dieną jie pirmąsyk repetavo. „Į repeticijų salę patekome gudriu būdu. Pradėjome vesti diskotekas. Už tai mums buvo suteikta prieiga prie visų joje gulinčių gitarų ir apdulkėjusių vargonėlių. Mes pradėjome groti“, – prisiminimais apie muzikinės veiklos pradžią dalijasi kino režisierius.

„Šiaurės kryptyje“ grojo ir daugiau žinomų muzikantų, pavyzdžiui, Arnoldas Lukošius. „Arnoldą atleido iš grupės „Foje“. Tada jis atėjo pas mus, o vėliau jį vėl pakvietė į „Foje“, – tvirtina Z. Butautis.

„Šiaurės kryptyje“ taip pat grojo buvęs „Foje“ narys Darius Burokas, grupės „Bix“ gitaristas Skirmantas Gibavičius ir nemažai kitų muzikantų.

Grupės muzika buvo mažiau suprantama už „Foje“

K. Vildžiūno teigimu, „Foje“ ar „Bix“ muzika buvo labiau suprantama klausytojams nei „Šiaurės krypties“. Be to, anot jo, grupės veiklai trukdė ir tai, kad labai dažnai keitėsi jos sudėtis. K. Vildžiūnas pripažįsta, kad tais laikais jis bei kiti „Šiaurės krypties“ nariai buvo labai jauni ir dar neapsisprendę dėl savo ateities.

„Patys nežinojome, ar norime, ar nenorime groti. Tai veikiau buvo gyvenimo arba laiko praleidimo būdas“, – sako K. Vildžiūnas.

Iš kitų grupių „Šiaurės kryptis“ išsiskyrė nestandartiškais muzikiniais deriniais – būdavo grojama ne tik gitara ar mušamaisiais, bet ir akordeonu bei saksofonu. Z. Butautis grojo gitara, o K. Vildžiūnas dainavo bei grojo klavišiniais. Jis prisimena, kad su A. Lukošiumi scenoje kartais ir pašokdavo. „Kaip šoka Kristijonas, pamačiau tik vėliau, žiūrėdamas įrašus. Grodamas to nematydavau“, – juokiasi Z. Butautis.

Muzikantai pasakoja, kad tais laikais klausydavosi įvairių vakarietiškų muzikos grupių: „The Cure“, „Depeche Mode“ ir t. t. Z. Butautis džiaugiasi, kad tais laikais turėjo daugiau galimybių klausytis vakarietiškos muzikos nei jo bendraamžiai.

„Išsinuomodavau plokštelių, jas įsirašydavau ir nuomodavau draugams, kad sugrįžtų pinigai“, – pasakoja „Šiaurės krypties“ gitaristas.

Filmas atgaivina „perestroikos“ prisiminimus

Vienintelis grupės „Šiaurės kryptis“ albumas „Netiekto“ išleistas 1992 m., o dauguma jo dainų sukurtos 1988–1989 m. Tačiau daina „Ledynai“, nors sukurta dar 1988 m., pirmąkart viešai skamba naujame K. Vildžiūno režisuotame filme „Senekos diena“, kuris kino salėse pasirodys rugsėjo 30 d. Anot K. Vildžiūno, filmo žiūrovai iš viso išgirs šešias „Šiaurės krypties“ dainas.

Pasak Z. Butaučio, „Ledynų“ tekstas atspindi sovietinių laikų situaciją Lietuvoje. „Šiaurės krypties“ gitaristas sako, kad tais laikais žmonės būdavo verčiami dalyvauti įvairiuose paraduose, o daina „Ledynai“ sukurta kaip protestas, pasityčiojimas iš sovietinės pompastikos.

„Dainą „Ledynai“ sukūrėme kaip protestą, pasityčiojimą iš tos liūdnos klounados. Juk „Antis“ irgi šaržavo sovietinę realybę“, – teigia Z. Butautis.

Jam antrina K. Vildžiūnas: „Tekstas pasakoja apie miestą, sukaustytą ledynų ir skendintį sniegynuose. Mergina – dainos protagonistė – miega ir sapnuoja ledynų sukaustytą miestą. Tai atspindėjo sovietinės eros pabaigą, – teigia režisierius. – Viskas sustingę, bet tekste sakoma, kad artėja rytas ir mergina bijo pramiegoti pavasario upes. Tai toks pokyčių laukimas, bet tuo pačiu ir maršas, kuris simbolizuoja sovietmetį.“

K. Vildžiūnas sako, kad filme vaizduojami du laikotarpiai: 1988–1989 m. bei dabartiniai laikai. Jo teigimu, pagrindinis filmo tikslas – pasitelkiant dainas, prisiminimus ir kitą patirtį pavaizduoti kelią, kurį nukeliavo jo karta: kuo ji tikėjo, ko laukė ir kaip jaučiasi dabar. Pasak K. Vildžiūno, jo kartos žmonės dažnai jaučiasi užstrigę praeityje.

„Praeityje buvo reikšmingų įvykių – imperijos byrėjimas, valstybės gimimas. Kadangi buvome jauni, tai buvo ir meilė, ir karjeros pradžia, kūryba, – teigia režisierius. – Visi tie dalykai – lyg kažkoks svoris, kuris vis tempia filmo veikėją į praeitį ir neleidžia jam suvokti, koks dabar yra jo gyvenimas. Tartum dabartinis jo gyvenimas vis dar būtų kažkokia našta.“

Grupės išsiskyrimą lėmė dvi priežastys

Abu muzikantai savo dabartine veikla domėjosi dar tada, kai grojo „Šiaurės kryptyje“. K. Vildžiūnas teigia, kad nutraukti grupės veiklą teko dėl finansinių priežasčių ir pasikeitusių klausytojų muzikinių poreikių.

„Tai buvo 1994 m. Tada buvome jauni vedę vyrai, turėjome vaikų. Prasidėjo „popso“ era, o roko banga, prasidėjusi su „Antimi“, „Foje“ ir „Bix“, nuslūgo. Kurdavosi naujos grupės, bet šiek tiek „parokavusios“ jos suko į „popsą“. Savęs jokiu būdu nematėme toje srityje“, – pasakoja „Šiaurės krypties“ vokalistas.

Grupę „Šiaurės kryptis“ daugelis vėl prisiminė 2010 m., kai buvo išleistas albumo „Netiekto“ kompaktinis diskas. Nors kurdami filmą „Senekos diena“ K. Vildžiūnas ir Z. Butautis perdainavo savo senos kūrybos dainas, į sceną grįžti jie neketina. Anot K. Vildžiūno, yra nemažai grupių, kurios leidžia naujus įrašus, bet nekoncertuoja – panašiai jis mato ir „Šiaurės krypties“ ateitį.

„Manau, kad vėl lipti į sceną būtų ne fasonas. Mes grojame, bet nekoncertuojame“, – teigia režisierius.

Laidos įrašą rasite LRT mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...