captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per Faludžos šturmą mieste liko įkalinta apie 50 tūkst. žmonių

Irako Faludžos mieste įkalinti liko apie 50 tūkst. gyventojų, o per islamistų apgultį daugiau nei pusę metų jie neturėjo maisto, vandens, vaistų ir kitų būtiniausių dalykų, LRT RADIJUI sako Norvegijos pabėgėlių tarybos atstovė žiniasklaidai Becky Bakr Abdullah. „Taigi jų gyvenimo sąlygos buvo tikrai nežmoniškos, o nuo praėjusio penktadienio, kai vyriausybė pradėjo miesto šturmą, civilių žmonių gyvybėms iškilo dar didesnis pavojus. Faludža dabar bombarduojama iš trijų pusių – pietų, vakarų ir rytų“, – teigia B. B. Abdullah.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Turėjote galimybę bendrauti su žmonėmis, kurie pabėgo iš Faludžos. Ką jiems teko patirti?

– Šiuo metu daugiau nei tūkstančiui šeimų pavyko pabėgti tik iš aplinkinių Faludžos kaimų.

– Tikriausiai tai labai nedaug?

– Tai tikrai nedidelis skaičius. O iš paties Faludžos miesto pavyko pabėgti tik vienai šeimai. Šis skaičius kelia didelį nerimą, nes mieste šiuo metu mažiausiai 50 tūkst. žmonių įstrigę kryžminėje ugnyje. Tai, ką pasakoja šeimos, kurioms pavyko pabėgti iš aplinkinių kaimų, šokiruoja. Jie pasakoja, kad per islamistų apgultį daugiau nei pusę metų jie neturėjo maisto, vandens, vaistų, kuro atsargų ar elektros. Viena moteris man pasakojo, kad jų šeima valgė tik džiovintas datules, laimė tam, kas dar turi jau supuvusių ryžių ar jogurto atsargų. Geriamuoju vandeniu tapo upės vanduo, kartais virintas.

Taigi jų gyvenimo sąlygos buvo tikrai nežmoniškos, o nuo praėjusio penktadienio, kai vyriausybė pradėjo miesto šturmą, civilių žmonių gyvybėms iškilo dar didesnis pavojus. Faludža dabar bombarduojama iš trijų pusių – pietų, vakarų ir rytų. Žmonės niekur neina iš savo namų, vaikai nebelanko mokyklos. Visi bijo patekti į kryžminės ugnies centrą.

Šeimos, kurioms pavyko pabėgti, pasakoja, kad jos dažniausiai bėga maždaug 15 šeimų grupėmis. Vienas žmogus tarsi vedlys, tikrinantis, ar priekyje eiti saugu, o likusieji bėga paskui jį. Dažniausiai jie bėga naktį, basomis. Jie neturi nieko, išskyrus drabužius, kuriuos dėvi, ir po vieną mažą rankinę ar kuprinę. Kai kuriems iš jų pavyko išsaugoti asmens dokumentus. Jie neša vaikus, pagyvenusiuosius ir ligonius. Daugelis jų bėgdami slepiasi kanalizacijos vamzdžiuose, kai kuriems teko perplaukti upę. Tai labai pavojinga.

– Ar teko girdėti istorijų, ką reiškia gyventi kontroliuojant „Islamo valstybei“?

– Nuo 2014 m. padėtis Faludžos mieste darėsi vis pavojingesnė. Dėl savo gyvybės jiems tenka bijoti kiekvieną dieną. Paskutinį kartą humanitarinė pagalba Faludžos miestą ir aplinkinius kaimus buvo pasiekusi praėjusių metų rugsėjį, tad akivaizdu, kad žmonių gyvenimas nebuvo lengvas.

– Kodėl jie nebėgo anksčiau, dar prieš vyriausybės pajėgų apgultį?

– Kai kuriems pavyko pabėgti ir anksčiau, tačiau padėtis tapo ypač pavojinga per paskutines dvi savaites. Iki šiol jie neturėjo normalaus maisto, tačiau dabar dėl karinės operacijos situacija tapo dar sudėtingesnė. Taigi šiuo metu sprendžiamas gyvybės ar mirties klausimas. Ir, deja, kai kurie mėginantys pabėgti žūsta pakeliui.

– Galbūt artimiausiu metu pabėgti iš Faludžos pavyks daugiau žmonių?

– Iš aplinkinių Faludžos kaimų pabėgusių šeimų sulaukiame kasdien, tačiau, kaip minėjau, iš pačios Faludžos pavyko pabėgti tik vienai šeimai. Jei kariaujančioms pusės pavyktų susitarti sukurti saugumo zoną civiliams pabėgti, tada tikrai tikėtumės didelio srauto.

– Kuo svarbus Faludžos miestas?

– Tai yra dalis vieno didelio plano – susigrąžinti ginkluotų grupuočių užimtus miestus. Prieš tai pavyko susigrąžinti Ramadį, artimiausiu metu galime tikėtis Mosulo apsiausties, o dabar matome kovas dėl Faludžos.

– Kokiomis sąlygomis gyvena jau kurį laiką namus palikę irakiečiai?

– Norvegijos pabėgėlių tarybos stovyklų, kur dažniausiai dirbu aš, yra maždaug už 30 km nuo aplinkinių Faludžos kaimų. Čia esančiose palapinėse žmonėms duodama vandens, maisto, higienos reikmenų, daiktų, reikalingų kūdikiams ir vaikams. Tačiau visa tai labai paprasti, pagrindiniai dalykai.

Daugybė žmonių gyvena palapinėse be čiužinių. Šiuo metu kreipiamės į tarptautinę bendruomenę sakydami, kad mus reikia daug daugiau paramos. Visame Irake yra 3,5 mln. žmonių , kuriems teko pabėgti iš savo namų, 10 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, tačiau šiais metais gavome tik trečdalį finansavimo, kurio prašėme. Taigi šiuo metu stengiamės gauti daugiau paramos žmonėms, kuriems vis dėlto pavyko pabėgti, kad galėtume jiems suteikti bent jau bazinę pagalbą.

– Tikriausiai daugelis žmonių, išgirdę Irako pavadinamą, pagalvotų, kad Irakas šiuo metu nėra saugi šalis. Ar taip ir yra?

– Galima sakyti, kas šalis patekusi į didelę humanitarinę krizę, o susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir ginkluotos opozicijos vyksta kasdien skirtingose Irako dalyse. Dėl šios priežasties šiuo metu ir turime 3,5 mln. žmonių, kurie, gelbėdami savo gyvybes, paliko namus. Vyriausybė daugiau nebeturi finansinių išteklių ir prašo tarptautinės pagalbos, o humanitarinė bendruomenė skelbia apie išsekusias lėšas. Taigi Irako situacija tikrai labai sudėtinga ir turi būti padaryta daug dagiau.

– Ar Irake galima jaustis saugiai?

– Kaip tikriausiai paskutiniu metu ir matėte žiniose, kiekvieną dieną sostinėje Bagdade vyksta sprogdinimai, vykdomi savižudžių sprogdintojų išpuoliai. Taigi šiuo metu šalyje toliau tęsiasi ginkluoti konfliktai, o mums dabar reikėtų atkreipti dėmesį į civilių saugumą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...