captcha

Jūsų klausimas priimtas

Patarė, kaip užsiauginti gražią veją

Jei tingėdami žolę pjausite pernelyg žemai ar netinkamai ją laistysite, vargu ar turėsite gražią veją, LRT RADIJUI teigia Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas Evaldas Klimas. Pasak jo, norintiems auginti vejas pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą kiemo pusę ir mūsų klimato sąlygas atitinkantį sėklų mišinį.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

– Šiemet pavasarį orai buvo labai permainingi – iš pradžių buvo vėsu ir lietinga, o vėliau atkeliavo šiluma ir netgi karščiai.  Ar šis pavasaris buvo palankus vejoms augti, jas sėti ir prižiūrėti?

– Nors sniegas nutirpo ir pavasaris prasidėjo anksti, bet orai buvo itin permainingi. Oro temperatūra kartais netgi būdavo aukštesnė nei įprastai, bet dirvožemis, palyginti su ankstesniais metais, šilo lėtokai. Šiemet daugiamečių žolių vegetacija Kauno apylinkėse prasidėjo maždaug balandžio 15–16 dienomis.

Bet, prasidėjus žolių vegetacijai balandžio antroje ir paskutinėje dekadoje, naktys tapo labai šaltos. Pradėjusi žaliuoti po šiltos dienos, ryte, po nakties šalnos, žolė tapdavo pilkesnė. Žmonės skambindavo ir klausdavo, kas nutiko, kad vejų lapai keičia spalvą, o jų galiukai įgyja violetinį atspalvį. Priežastis buvo labai paprasta – šalta naktis ir didelė temperatūros amplitudė. [...] Vienas labiausiai ribojančių dalykų buvo žema dirvos temperatūra. Žolių galai geriausiai pradeda vegetuoti, kai dirvožemio temperatūra didesnė nei 6 °C, bet gerai vegetuoja, kai jo temperatūra pasiekia maždaug 9 °C. Šiemet tokia dirvožemio temperatūra buvo pirmosiomis gegužės dienomis.

– Ar jums dažnai tenka aiškinti, kad veja yra nuolat žemai pjaunama pievelė, kurioje auga tik varpinės žolės?

– Tokį tikslų ir mokslišką apibrėžią dažniau tenka aiškinti želdininkystės studentams, kad, kaip tikri profesionalai, jie tai žinotų. Bet eilinis vartotojas veją supranta paprasčiau, todėl vyrauja platesnis vejos supratimas, t. y. veja laikomi bet kokie žole apaugę plotai. Mūsų įvardytas siauresnis apibrėžimas galioja tik parterinėms, reprezentacinėms dekoratyvinėms ir, be abejo, aukščiausio lygio sportinėms vejoms. Bet kokį žolyną pradėjus pjauti vejapjove, bent truputį jį patręšiant, ilgainiui jis tampa buitine veja. Tokių buitinių vejų mūsų kiemuose ir sodybose turbūt yra daugiausia.

– Ar problemos, su kuriomis šiemet susiduria vejų ir buitinių pievučių augintojai, kasmet panašios, ar padiktuotos vėsoko pavasario?

– Didžioji dalis darbų ir rūpesčių kartojasi kasmet. Pirmiausia, bet kokią veją, norint ją turėti gražią, gyvybingą bei ilgaamžę, būtina tinkamai tręšti. Tręšimas skirstomas į pagrindinį ir papildomą. Pagrindinis tręšimas atliekamas ankstyvą pavasarį, naudojant fosforo, kalio trąšas ir nedidelį kiekį azoto. O vasarą, vegetacijos metu, papildomai tręšiama azotu.

Šio sezono specifika ta, kad gruodžio pabaigoje beveik visoje Lietuvoje buvo teigiama oro temperatūra, 5–6 °C. Tai buvo minimalios vegetacijos temperatūra, ir žolės nebuvo užmigusios žiemai, jų gyvybė ruseno. Tačiau sausio pradžioje smarkiai atšalo, ir šalčiai siekė net –28 °C. Neigiama temperatūra laikėsi iki sausio 22 d., o žolės buvo nepasiruošusios tokioms didelėms oro temperatūros permainoms. Todėl šiemet pastebėtas vejų retėjimas. Viena priežastis dėl šalčio, kita – dėl botaninės sudėties, ne visiškai tinkamos mūsų sąlygoms. Mūsų žmonės, sodininkai mėgsta pirkti vejas su daugiametėmis svidrėmis, kurios jautriausios iš visų žolių.

– Užsiminėte, kad tręšti reikėjo anksčiau. Ar reikėtų tai daryti ir dabar?

– Patręšti niekada ne vėlu.  Reikėtų nepamiršti, kad, nors tręšimas neišvengiamai susijęs su dažnesniu vejos pjovimu (patręšta žolė auga sparčiau), bet jis lemia žolyno vaizdą, grožį, spalvą ir kokybę.

– LRT RADIJO klausytojas pasakoja, kad iš žemaūgei ir lėtai augančiai žolei skirtų sėklų ėmė augti didžiulės žolės. Kokios priežastys galėjo tai lemti?

– Jis turėtų džiaugtis, nes tai rodo, kad jo sodo dirvožemis derlingas. Norėčiau akcentuoti, kad, perkant mišinį, visada reikėtų žiūrėti, kiek mišinio sudėtyje yra daugiametės svidrės. Kartais ant pakuotės užrašomas lotyniškas jos pavadinimas „Lolium perenne“. Mūsų sąlygomis daugiametės svidrės mišinyje turėtų būti ne daugiau nei 15 proc. Daugiametė svidrė augiausia iš visų žolių. Į mišinį taip pat įeina pievinės miglės ir raudonieji eraičinai. Jei jų procentinė dalis nedidelė, o dirvožemis geras, turite nenorimą rezultatą.

– Dėl kokių priežasčių, be vėsaus oro pavasarį, vejos dar išretėja?

– Viena dažniausių išretėjimų priežasčių yra mišinio sudėtis, neatitinkanti mūsų klimatinių sąlygų. Kuo daugiau daugiamečių svidrių, tuo didesnė tikimybė rasti retą veją. Šią žiemą daugiametės svidrės nukentėjo nuo šalčio. Bet koks didesnis nei –14 °C laipsnių šaltis gali pakenkti svidrėms, juolab kad Lietuvoje temperatūra dažnai būna dar žemesnė. Negana to, daugiametė svidrė yra pati jautriausia iš visų varpinių žolių sniego pelėsiui. Žmonės iš nežinojimo ar tingumo, nukasinėdami sniegą nuo trinkelių, dažniausiai meta jį ant vejos. Storesnis negu vidutinis sniego sluoksnis gali būti vejos fuzariozės priežastis.

– Ką daryti, jei žolė išretėjusi?

– Išretėjus žolei, pirmieji pavasario darbai yra efektyvus aeravimas (apmirusios dalies iššukavimas), be to, aeruojant purenasi dirvožemis. Jei aeruojama tinkamai, dviem kryptimis, augavietė neblogai atšviežinama. Grėbdami suaeruotą medžiagą, pašaliname negyvą organiką, tada beriame žolių mišinio, kad sutankintume veją ir, savaime suprantama, būtinai patręšiame žolę kompleksinėmis trąšomis. Geriausia, kad kompleksinėse trąšose būtų azoto, fosforo ir kalio.

Tręšti galima kiekvieną kartą nupjovus veją – žolės aukštis turi būti ne 3,5 cm, o maždaug 2,5 cm. Aeruojame veją. Tikimybė gauti gerą rezultatą didesnė, jei yra drėkinimo sistema, užtikrinanti reikiamą drėgmę. Esant šiltai žemei, žolių sėklos sudygsta nepalyginamai greičiau ir tolygiau. Šį pavasarį žema temperatūra neleido žolėms dygti tolygiai. Dabar galime gauti net ir geresnį rezultatą.

– Ar galima tręšti žemę tabaku? Ar tai gali padėti naikinti amarus?

– Iš vaikystės prisimenu senelio pasakymą, kad lašas nikotino nužudo arklį. Galbūt tai nevykęs perfrazavimas, bet tabakas, kaip fiziologiškai aktyvių medžiagų turinti žaliava, galbūt galėtų būti naudingas. Bet reikėtų atlikti tyrimus, įsitikinti, kokia dozė reikalinga. Eksperimentuoti nevertėtų.

– Mūsų laidos klausytojas Vygintas domisi, ar vejai turi įtakos, kurioje namo pusėje ji pasodinta?

– Taip. Šiaurinėje namo pusėje žolyno sudėtis iš esmės skiriasi. Skirtingos spalvos žolė auga todėl, kad skirtingose vietose iš to paties sėklų mišinio pasodintoje vejoje dominuoja skirtingos žolės. Pieninių miglių spalva švelniai žalia, raudonieji eraičinai intensyviai žali, o daugiametės svidrės spalvos žalumas – apie vidurį. Esant nevienodam apšvietimui skirtingose sklypo vietose, reikia atsižvelgti į mišinio sudėtį. [...] Nuolatinio šešėlio zonose reikėtų sodinti raudonuosius eraičinus, nes svidrės ar miglės ten tik sudygs, paskurs ir jų neliks. Sudaryti ar pasirinkti žolių mišinį nėra taip jau paprasta.

– O ar apsamanojusią veją galima barstyti medžio pelenais?

– Samanų dažniausiai atsiranda dėl trijų  priežasčių. Pirmiausia – nepakankamai tręšiant. Antra priežastis – šviesos ir raudonųjų eraičinų stoka. Trečia priežastis – užmirkimas. Dažnai apsamanojimas būna kompleksinis šių dalykų derinys. Nepasakyčiau, kad barstyti pelenus yra geriausia, bet negaliu teigti, kad to daryti negalima. Pelenai turi būti labai gerai atsijoti, kad nebūtų stambesnių dalelių. Jie turi vertingos kalio trąšos. Nedidelį pelenų kiekį galima barstyti ankstyvą pavasarį, tik nutirpus sniegui, bet tikrai ne ant žaliuojančios žolės.

Geriausias būdas įveikti samanas yra teisingai tręšti veją ir parinkti tinkamą sėklų mišinį pagal apšvietimo sąlygas. Paskutinis būdas įveikti samanas – geležies ir vario preparatai. Jie degina samanas, bet nepašalina priežasčių, dėl kurių samanos ir atsirado. [...] Jei nepasėsite žolių, kurios pakenčia pavėsį, žolynas nebus tankus ir samanos augs.

– Ką reikėtų žinoti apie vejos pjovimą?

– Kiekvieno tipo veją reikia pjauti skirtingame aukštyje. Golfo kamuoliuko ridenimo zonoje pjaunama 5 mm aukščiu, stadionų ar parterinių ir buitinių vejų pjovimo aukštis yra 3,5 cm, o žydinčios pievutės – 6 cm. Jei pjovimo aukštis neatitinka vejos tipo ir veja nupjaunama per žemai, silpnėja žolės šaknų sistema, žolynas retėja ir trumpėja jo ilgaamžiškumas. Dar reikia padidinti vejos pjovimo aukštį, kai prasideda sausringas laikotarpis. Paprastai kieme žolę pjauname iki 3,5 cm, bet, kai sausa, pjauti reikėtų maždaug iki 4,5 cm, nes augalui turi likti bent šiek tiek lapų, kad vyktų fotosintezė...

– Kaip tinkamai laistyti veją?

–Yra du laistymo būdai: natūralus (lietaus vanduo) ir dirbtinis, jei sodybos šeimininkas turi galimybių paskleisti vandenį. Bet reikia atsiminti, kad, prasidėjus sausrai, vejai reikia daug vandens. Pavyzdžiui, vidutinei temperatūrai pakilus nuo 16 °C iki 28 °C, vandens vienam kvadratiniam metrui reikia 2,5 karto daugiau, t. y. sausros metu vienam arui gali reikėti iki 5 kubinių metrų vandens. Jei nėra gerų galimybių laistyti, geriau nereikėtų to daryti išvis. Per sausrą parudavusi žolė nebus graži, bet, jeigu ji bus tinkamai patręšta, atėjus lietingesniam laikotarpiui, vėl sužaliuos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...