captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl nerekomenduojama lesinti balandžių

Balandžių lizduose ir išmatose kaupiasi įvairios bakterijos, todėl, gyvendamas netoli šių paukščių buveinių ar neatsargiai valydamas jų išmatas, žmogus rizikuoja susirgti, LRT RADIJUI teigia bendrovės „Dezinfa” vadovė Margarita Kutkaitė. Biologas Liutauras Grigaliūnas priduria, kad balandžių išmatos kenksmingos ne tik žmonių sveikatai, bet ir automobiliams bei pastatams. Taigi, nors Lietuvoje draudžiama naikinti balandžius, nuo jų apsisaugoti galima kitokiais būdais.
V. Skaračio (BFL) nuotr.
V. Skaračio (BFL) nuotr.

Mylėti reikia ne tik balandžius, bet ir save

L. Grigaliūno teigimu, balandis – sulaukėjęs naminis karvelis. Kaip pasakoja biologas, anksčiau balandžiai būdavo auginami kaip naminiai gyvūnai, todėl jie prisitaikę gyventi žmogaus sukurtoje aplinkoje, daugiausia urbanizuotose vietovėse. Anot jo, balandžiai dauginasi 4–5 kartus per metus ir kaskart išperi 1–2 jauniklius.

„Jų populiacija nekontroliuojama. Jokių priešų balandžiai neturi, todėl niekas jiems netrukdo daugintis. O jei dar jie yra globojami, lesinami (ypač žiemos metu), jų populiacija auga“, – teigia biologas.

Pasak M. Kutkaitės, kai balandžiai apsigyvena mūsų aplinkoje, atsiranda daug problemų, kurių didžiausia – jų pernešamos ligos.

„Viskas gerai, jei žmones myli ir globoja balandžius. Tačiau reikia žinoti, kiek tai daryti. Žmogus turi mylėti ir pats save“, – teigia bendrovės „Dezinfa“ vadovė. 

Anot jos, balkonuose gyvenantys balandžiai nuolat juos teršia. Be to, šie paukščiai suka lizdus, kuriuose, kaip ir balandžių išmatose, yra daug pernešamų ligų, taip pat ten gyvenančių kenkėjų, vabzdžių.

„Iš pradžių labai gražu, kai balkone gyvena balandis ar jų porelė, bet tik tol, kol jų populiacija pradeda staigiai augti. Kai paukščiai prisiriša tos vietos, iš ten juos išbaidyti tampa sudėtinga, – sako M. Kutkaitė. – Balandžiai gyvena ne tik to žmogaus, bet, pritrūkus vietos, ir kaimynų balkonuose. Neretai paukščiai žmonių pastogėse ima gyventi didelėmis populiacijomis.“

Balandžių išmatos daug kam kelia pavojų

Anot L. Grigaliūno, Lietuvoje paplitusi ornitozė – kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterijos. Šių bakterijų būna balandžių lizduose ir išmatose, plunksnose ir pūkuose. Be to, kaip teigia biologas, šių paukščių išmatos gali sukelti grybelį.

M. Kutkaitės teigimu, daugelis žmonių supranta, kad balandžių išmatas reikia valyti, bet neįvertina rizikos sveikatai.

„Buvo atvejų, kai žmogus, imdamasis balkone valyti išmatas, neįvertina, kad tai pavojinga ir būtina dėvėti kvėpavimo apsaugos priemones, dėlto atsiduria ligoninėje, – įspėja „Dezinfos“ vadovė. – Taigi eidami valyti balandžių išmatų turime nepamiršti dėvėti kvėpavimo apsaugos priemonių.“

Ji priduria, kad kitose šalyse yra buvę atsitikimų, kai žmonės paslydo ir susižeidė ant šalia įėjimo į daugiabučius namus ar prekybos centrus esančio grindinio, kuris po lietaus tampa labai slidus dėl išplautų paukščių išmatų.

„Rizikų yra daug. Esmė ne tai, kad nepatinka paukščių burkavimas, bet tai, kad jie kelia realų pavojų sveikatai“, – perspėja M. Kutkaitė.

L. Grigaliūnas priduria, kad baladžių išmatos kelia grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir pastatų bei automobilių būklei.

„Balandžiai pasirenka skulptūras, ant kurių patogu tupėti. Kartais jie pasirenka įmantrius pastatų išlankstymus, kad juose susisuktų lizdus. Tai gali ne tik balandžiai, bet ir žvirbliai. Jie ten gyvena, teršia, o išmatos, be abejo, su laiku gali pakenkti toms įvairioms istorinę vertę turinčioms pastato detalės. Tiesiog skulptūros detalės sureaguoja į rūgštines išmatas  ir įvyksta cheminė reakcija. Skulptūros, jei jų negelbėsime, gali prarasti savo formą“, – teigia biologas. Anot jo, analogiškas pavojus kyla automobiliams, nes išmatos pasižymi stipriu rūgštiniu poveikiu dažams.

Kaip kovoti su balandžiais

Anot M. Kutkaitės ir L. Grigaliūno, norint balandžių išvengti balkone ar ant namo stogo, reikėtų stengtis šias vietas padaryti paukščiams nekomfortiškas. Kaip teigia „Dezinfos“ vadovė, Didžiojoje Britanijoje balandžiai priskiriami kenkėjams, todėl gavus leidimą juos galima sunaikinti. Tačiau Lietuvoje naikinti balandžius draudžia įstatymai, todėl belieka jų saugotis kitais būdais.

M. Kutkaitė sako, kad vienas galimų būtų apsisaugoti nuo balandžių yra spygliai, ant kurių tūpti balandžiams nepatogu. Jos teigimu, spygliais dengiami visi plotai, ant kurių paprastai tupi balandžiai. Tačiau tokie spygliai turi būti pagaminti iš patvaraus metalo, be to, parinktas deramas jų aukštis bei plotis.

„Metalas labai svarbus dėl patvarumo. Jeigu jis neatsparus oro sąlygoms, jį vėl reikės keisti. Turi būti parenkama patvari ir kokybiška priemonė, kuri ilgai tarnautų ir apsaugotų nuo balandžių“, – teigia „Dezinfos“ vadovė.

Taip pat, pataria jis, ten, kur balandžiai nuolat gyvena ir suka lizdus, tempiami įvairaus dydžio tinklai. Jais aptraukiamos angos, pro kurias nori pralįsti balandžiai.

„Turi būti naudojami specialiai paukščių kontrolei skirti tinklai, o ne žvejybiniai ar kokie kiti. Reikia atsižvelgti į tai, kokiems paukščiams jis skirtas. Vieni tinklai skirti mažesniems, kiti didesniems – paukščiams“, – pabrėžia M. Kutkaitė.

Anot L. Grigaliūno, tokie tinklai nėra pavojingi paukščiams, nes juos paukščiai neįstringa. „Tinklo akutės parenkamos pagal paukščių dydį – mažesniems paukščiukams parenkamos mažiausios akelės. Ta vieta paukščiui tampa netinkama įlįsti ir patogiai tupėti. Tinklai dedami lizdų sukimo vietose“, – teigia biologas.

Padeda daugiabučių renovacija

L. Grigaliūno teigimu, renovuojant daugiabučius pastatus, juose mažėja ventiliacijos angų, kuriose balandžiai peri jauniklius. Biologas teigia, kad balkonų įstiklinimas taip pat gali padėti išvengti nepageidaujamų balandžių. Vis dėlto jis pripažįsta, kad daugiabučių namų renovacija padeda išvengti balandžių konkrečiame pastate, bet nemažina pačios jų populiacijos.

Pasak M. Kutkaitės, būna atvejų, kai dalis daugiabučio namo gyventojų nesuvokia balandžių keliamų problemų, todėl leidžia jiems gyventi savo balkonuose.

„Būna žmonių, kure nesuvokia rizikos ir to, kad tai nepriimtina kaimynams. Jei šeimai priimtina gyventi su visomis bakterijomis ir balandžių smarve – jų reikalas. Tačiau daugiabutyje tokį klausimą turėtų spręsti bendrija, – teigia „Dezinfos“ vadovė. – Tai nėra tik tų žmonių problema – paukščių garsą bei kvapą jaučia ir kaimynai. Šį klausimą reikia kelti, nes vėliau problema tik didės.“

Jos teigimu, problema tampa ypač didelė, jei kaimynai ilgam išvyksta gyventi kitur ir palieka tuščią butą. Tokiu atveju „Dezinfa“ negali patekti į balandžių apgyvendintą balkonų ir likviduoti paukščių gyvenviečių. Beje, priduria įmonės vadovė, balandžių gyvenamuose balkonuose kaupiasi ne tik bakterijos, bet ir įvairūs vabzdžiai, pavyzdžiui, kandys bei kailiagraužiai, kurie balkonais keliauja pas kitus namo gyventojus.

Erzina ne tik balandžiai

Kaip teigia M. Kutkaitė ir L. Grigaliūnas, balandžiai nėra vieninteliai miestuose gyvenantys paukščiai, sukeliantys nepatogumų žmonėms. Dar vienas pavyzdys – kregždės.

„Balandžiai kenksmingi, nes perneša ligas ir dėl jų apsigyvena kenkėjai. Kregždės tiek nekenkia, bet jos nepatinka žmonėms, kurie pasistatę gražius namus. Jos susuka lizdus ir tokiu būdu teršia pastatą, – sako „Dezinfos“ vadovė“. – Tokiu atveju galima apsaugoti namą, kad jame kregždės nebesuktų lizdų. Modifikuojamas kampas, kuriame kregždei patogu susukti lizdą, tad ji pasirenka tokią vietą, kurioje netrukdo žmogui, pavyzdžiui, ūkinį pastatą.“

Anot L. Grigaliūno, pavasarį, kai perimi jaunikliai, draudžiama naikinti kregždžių lizdus: „Reiki apsišarvuoti kantrybe ir palaukti, kol bus išperėti jaunikiai. Gali tekti laukti iki rugsėjo. Palankiais metais kregždės gali išperėti dvi vadas. Tada kregždžiukai išskrenda, ir tuščią lizdą rekomenduojama pašalinti, tą vietą nuvalyti. Laukiant kito sezono ir nenorint, kad kregždės lipdytų naują lizdą, reikėtų tą vietą sutvarkyti taip, kad kregždei nesinorėtų sugrįžti.“

Kalbėdami apie nepatogumų sukeliančius paukščius, laidos dalyviai taip pat mini kirus. Anot jų, kirams atbaidyti taikomi panašūs būdai kaip ir balandžiams, taip pat gali būti naudojamas garsinis signalas. L. Grigaliūno teigimu, dėl kirų daugiausia problemų kyla pajūrio regione.

„Netoliese jūra, ir ten jų populiacija didesnė. Tačiau, ypač migracijos laikotarpiu, jie gali apsistoti ir toliau nuo jūros esančiuose miestuose, – teigia biologas. – Jei netoli yra nemažas ežeras, kuriame kirai turi savo koloniją,  jie pradeda telktis. Kirai lankosi kiemuose – jeigu randa maisto atliekų ar netvarkingą konteinerį,  juose pradeda lankytis kaip maitinimosi vietoje.“

Pasak M. Kutkaitės, kiras žmogui gali sukelti fizinį skausmą. „Jei žmogus nesaugiai eis ten, kur kiras padėjęs kiaušinius arba išperėję jauniklius, didelė tikimybė, kad gindamas mažylius jis puls žmogų. Savo kojomis jis gali skaudžiai suduoti per galvą ar kitą kūno vietą. Tokiose vietose reikia apsaugos priemonių, t. y. šalmo. Kirai ne tik teršia ir gali užkimšti ventiliacijos bei nutekėjimo angas, bet ir kelia fizinį pavojų žmogui“, – sako „Dezinfos“ vadovė.

 

 


 

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...