captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip žemos naftos kainos gali paveikti politinį pasaulio stabilumą

Pernelyg smukus naftos kainoms, iš rinkos gali būti išstumtos Vakarų pasaulio šalys, kas reikštų, kad net trys ketvirtadaliai naftos gavybos būtų sukoncentruota Artimuosiuose Rytuose. Kadangi šis regionas labai pažeidžiamas, tai gali reikšti politinį nestabilumą pasaulyje, LRT RADIJUI teigia energetikos ekspertas Romas Švedas. Tačiau Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas nelinkęs prognozuoti didelio naftos kainų augimo, nes tai paspartintų skalūnų gavybą JAV.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Siekiama didesnio efektyvumo ir skaidrumo

Viena pasaulinio naftos sektoriaus lyderių – Saudo Arabija – nusprendė smarkiai sumažinti priklausomybę nuo pinigų, gaunamų iš naftos eksporto – iki šiol didžiąją dalį šalies biudžeto sudarė pajamos iš šios žaliavos pardavimų. Neseniai karūnos paveldėtojas princas Mohammadas bin Salmanas Al Saudas paskelbė ambicingą planą, pavadintą „Vizija 2030-ieji“. Jame numatoma, kad iki 2030 m. šalis turėtų visiškai pereiti nuo pajamų iš naftos, prie pajamų iš investicijų.

Energetikos ekspertas R. Švedas sako, kad toks sprendimas reiškia viena – šalies siekį, net ir esant žemoms naftos kainoms, nemažinant gavybos, išlikti lydere naftos sektoriuje.

„Saudo Arabija stengiasi ir deda pastangas, kad, nemažinant naftos išgavimo kiekio, didėtų efektyvumas ir skaidrumas. Smarkiai kritusias kainas labai skaudžiai pajuto šalies naftos sektorius. Kad ir kaip būtų, Europos Sąjungos ir viso Vakarų pasaulio naftos sektorius mato, kad efektyvumas, energijos taupymas ilgainiui tikrai duos rezultatą. Šiame kontekste, mano vertinimu, naftos sektorius, nors vis dar dominuojantis pasaulyje, jau pradeda jausti konkurenciją ir jai ruošiasi“, – teigia R. Švedas.

Tačiau Investuotojų asociacijos valdybos narys V. Rūkas mano, kad dar sunku vertinti, kaip Saudo Arabijai pavyks įgyvendinti šį planą. Vis dėlto kol kas naftos kaina į tokius pokyčius reaguoja mažai.

„Net ir po paskelbtų trumpalaikiškesnių Saudo Arabijos planų toliau kovoti dėl rinkos dalies naftos sektoriuje (po tokių neigiamų naftos kainai žinių) ji išsilaiko. Tai rodo jos stiprumą ar bent jau konsolidaciją tokiame lygyje, kokiame dabar yra naftos kaina“, – sako V. Rūkas.

„Vizijoje“ rašoma, kad turi būti parduota dalis valstybinės naftos gavybos įmonės „Aramco“ akcijų ir sukurtas didžiausias pasaulyje fondas. Naftos milžinės akcijos bus platinamos Saudo Arabijoje, todėl šalies kapitalo rinka dar labiau augs, nors ji ir dabar didžiausia pasaulyje. Pajamos, gautos už „Aramco“ akcijas, keliaus į naująjį valstybės turto fondą. Apibendrinant šį planą, galima sakyti, kad Saudo Arabija siekia didesnio skaidrumo.

V. Rūkas pabrėžia, kad skaidrumas šalyje itin žemas, tad bet koks bandymas skaidrinti šią veiklą, juolab „Aramco“ kompanijos atvedimas į biržą ir finansinių atskaitų parodymas, tikrai prisidėtų net ir prie pačios Saudo Arabijos ėjimo į priekį.

Pokyčiai šalies valdžioje

Tikriausiai su šiuo valstybės kurso keitimu susijęs ir šalies naftos ministro keitimas. Du dešimtmečius Saudo Arabijos žaliavų politiką formavęs ministras netikėtai pašalintas iš pareigų. Jis laikytas įtakingiausiu energetikos ministru pasaulyje.

R. Švedas sako, kad ministro atleidimas iš pareigų buvo kiek netikėtas, tačiau sutinka, kad Saudo Arabija pastaruoju metu stengiasi reformuoti naftos sektorių ir į jį pritraukti daugiau investicijų.

„Kaip žinia, šalis į vieną savo paslaptingiausių ir didžiausių naftos įmonių įsileido CNN žurnalistus, kurie visam pasauliui parengė reportažą. Tai reiškia, kad norima pritraukti investicijų ir kad naftos išgavimo kiekiai nemažės, o išgavimo efektyvumas turėtų stiprėti. Iš tiesų norima šį sektorių padaryti skaidresnį“, – pastebi energetikos ekspertas.

Tokiai nuomonei pritaria ir V. Rūkas – jis teigia, kad naujasis šalies monarchas žada daryti esmines reformas šalyje, o sprendimas atvesdinti į biržą didžiausią pasaulyje naftos gavybos kompaniją „Aramco“ – vienas tokių pavyzdžių. „Tačiau kol kas per sunku daryti toli siekiančias įžvalgas. Tai priklauso nuo naftos paklausos ir pasiūlos, kuri šiuo metu palankesnė pirkėjams nei pardavėjams“, – mano V. Rūkas.

Išaugus naftos kainoms, padidėtų skalūnų gavyba

Tokie pokyčiai visada kelia vieną klausimą – kokia gi bus naftos kaina? V. Rūkas sako, kad ją sunku prognozuoti, bet investuotojai ir analitikai labiausiai linkę manyti, kad ekstremalių šuolių ar nuopuolių neturėtų būti. Anot Investuotojų asociacijos valdybos nario, dabartinis naftos kainų lygis atrodo kaip tam tikra pusiausvyra. Jis teigia, kad pernelyg didelis naftos kainų kilimas reikštų ir skalūnų gavybos JAV padidėjimą, kas tikrai nenaudinga naftą eksportuojančioms šalims.

„Abejojama, kad naftos kaina labai kiltų ir pasiektų ar viršytų 60–70 dolerių, kaip prieš porą metų. Sutampa nuomonės, kad taip neturėtų būti, nes toks kainų lygis palankus JAV skalūnų išgavėjams, kurie gana lengvai gali atnaujinti gavybą“, – teigia V. Rūkas.

Tačiau, kalbant apie rekordines žemumas ar pokyčius naftos sektoriuje, negalima nepaminėti ir stipriai sumenkusių investicijų. Nors jau kurį laiką naftą eksportuojančių šalių organizacijos narės ir jai nepriklausančios šalys bandė tartis dėl gavybos mažinimo ar bent jos apimčių įšaldymo, kad pagaliau kainos imtų po truputį kilti, susitarti nepavyko. Vis dėlto, anot ekspertų, kainą galų gale turėtų išauginti rekordiškai smukusios investicijos į sektorių.

R. Švedas sako, kad ši situacija – beprecedentė, o praėję metai yra pirmieji, kai antrus metus iš eilės smarkiai, net 17–18 proc.,  sumažėjo investicijos į naftos sektorių. „Tai reiškia, kad lengviausiai pasiekiama nafta jau išgaunama. Kita nafta, nauji telkiniai pasiekiami vis sudėtingiau, tam reikalingos investicijos. Taigi neinvestavus natūraliai naftos išgavimo kiekiai sumažėja ir kaina ilgainiui turėtų kilti“, – teigia energetikos ekspertas.

Žemos kainos gali reikšti politinį nestabilumą

Anot V. Rūko, kai naftos kaina viršijo 100 dolerių už barelį, buvo pradėta daug naujų projektų, kurie vėliau, smukus naftos kainai, tapo nuostolingi. Jis pastebi, kad kai kurie projektai galėtų atsipirkti esant dabartinei naftos kainai, bet nemano, kad jų skaičius drastiškai išaugs. Beje, kaip priduria Investuotojų asociacijos valdybos narys, investicijas grąžintų naftos kainų pakilimas.

Tačiau, kaip teigia R. Švedas, žemų kainų ir smukusių investicijų situacija yra pavojinga. Anot energetikos eksperto, esant žemoms naftos kainoms, iš rinkos gali būtų eliminuotos tokios šalys, kaip Kanada ir JAV, kuriose naftos gavybos kaštai aukštesni nei Artimuosiuose Rytuose ar Rusijoje. Tokiu atveju, kaip prognozuoja R. Švedas, iki 75 proc. pasaulinės naftos gavybos susikoncentruotų Artimuosiuose Rytuose.

„Tai reiškia politinį nestabilumą, nes šis regionas labai pažeidžiamas. Nėra geras ženklas, jei naftos išgavimas koncentruojamas  viename regione, – teigia R. Švedas. – Tarptautinės energetikos agentūros prognozuoja, kad ilgainiui naftos kaina grįš į ankstesnį lygį vien dėl to, kad suveiks nepakankamos investicijos į sektorių.“

Anot energetikos eksperto, per keletą metų naftos kaina turėtų pakilti iki  maždaug 80 dolerių už barelį. „Pasak teoretikų ir analitikų, įvertinus tiek naftą išgaunančių, tiek ją naudojančių valstybių interesus, tai būtų pagrįsta naftos kaina“, – sako R. Švedas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...