captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gamtoje pastebimi neįprasti reiškiniai

Nors į Lietuvą dar nespėjo sugrįžti visi paukščiai, jau imta pastebėti itin neįprastų reiškinių – gulbės nebylės, paprastai aršiai ginančios savo teritoriją, lizdus susisuko greta, o kelių dienų stirniukas jau sekioja mamą, nors įprastai stirniukai gimsta birželio pradžioje. Apie tokius neįprastus gamtos reiškinius pasakoja LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Lietuvoje jau žalias pavasaris. Kai dabar žvalgaisi aplinkui, atrodo, kad jis toks ir buvo, tačiau pasilenki po kojomis – žolė dar nesusivėrusi, po medžiais dar tik pradeda dygti augaliukai. Kol kas dar nėra didžiosios vabzdžių įvairovės. Net ir paukščiai sugrįžo ne visi.

Na, beveik visi. Dar trūksta čiurlio, dar tik skrenda volungės, raudongalvės sniegenos, medšarkės. Kas ten žino, kuri diena šiuos paukščius mums padovanos? Tiesa, lakštingalos pliauška jau labai garsiai.

Beje, daug kas yra tik girdėję devynbalses. Jų pavadinimas liudija ypatingą balsingumą. Tik pamanykite – devyni balsai... Kai kas jas pavadina lakštingalomis ir sako – po mano langu lakštingala gieda agrastų krūme. Ypač dažnai mūsų sode, sodyboje gyvena ir gieda sodinė devynbalsė, kurios giesmė labai vingri ir miela.

Ne taip paprasta visus paukščius pažinti. Tačiau sunku žinoti ir visą kitą gamtą, kuri yra apie mus. Iš kur mes semiamės žinių? Žinoma – iš knygų, dar iš interneto, televizijos ir radijo laidų, iš filmų.

Tačiau visa tai reikėjo kažkam parašyti, nufilmuoti, papasakoti. Sutikite – tokių laidų nėra daug arba jų ne per daug. Jas visas rengia gamtininkai, kurie apie gamtą, apie gyvus padarėlius, apie augalus žino daugiau už visus.

Todėl turime pasakoti apie pasaulinio garso gamtininką, kurį net ir Lietuvoje žino visi, nes tokių, kurie nežiūrėtų televizoriaus ir per televiziją rodomų laidų apie gamtą, beveik nėra.

Taigi – visiems pranešame naujieną – sekmadienį visi Europos žiūrovai, gamtai neabejingi žmonės mini tikrai nepaprastą datą – britų televizijos žvaigždei serui Davidui Attenboroughui sukanka 90 metų. Jis gimė Ailvorte, vakarų Londone, augo Lesterio koledžo miestelyje, kur jo tėvas buvo koledžo direktoriumi. Mes D. Attenboroughą žinome kaip gamtininką, daugelio serialų apie gamtą autorių, laidų vedėją. Jo vyresnysis brolis Richardas buvo garsus BBC režisierius ir aktorius.

Savo veiklą po studijų Kembridže D. Attenboroughas pradėjo taip pat BBC kompanijoje. Pirmoji jo laida – trijų valandų studija „Tendencijos gyvūnų pasaulyje“, kurią jis paruošė Londono zoologijos sode su pasaulinio garso gamtininku Julianu Huxley.

Po to prasidėjo ekspedicijos Siera Leonėje, Pietų Amerikoje, Komodo saloje, Madagaskare. Nuo 1965 metų D. Attenboroughas jau dirbo pačiame BBC kanale. Su mokslininkų ir operatorių grupe 1979 m. sukurtas 13 serijų filmas „Gyvenimas Žemėje“, po to 12 serijos „Gyvoji planeta“, po to 12 serijų „Gyvybės išbandymai“, o po to dar buvo 6 serialai po 5–10 filmų.

Iš viso gyvybės temomis sukurtos 89 serijos. D. Attenboroughas sukūrė daugiau kaip 250 filmų apie gamtą. Kiek žiūrovių juos matė – suskaičiuoti neįmanoma. Tačiau neabejotinai – labai daug, gal milijardas, du ar trys.

Nors gegužės 8 d. serui D. Attenboroughui sukanka 90 metų, jis dar darbuojasi, garsina laidas ir filmus, konsultuoja. Jo žinios ir erudicija yra didysis turtas – dabar jau ne tik jo vieno, bet ir mūsų visų.

Iš tikro, žinios apie gamtą visada laukiamos. Kai kada išvydus vieną ar kitą įdomų atvejį net patyrę gamtininkai nežino, ką galvoti, ko tikėtis.

Štai iš Kuršių nerijos paskambino ekologas Viktoras Kolokšanskis. Po „Gamta – visų namai“ laidos, kurioje kalbėjome apie gandrų konkurenciją ir galimas populiacijos savireguliacijos priemones, ponas Viktoras papasakojo nendryne Kuršių marių pakraštyje aptikęs du vieną prie kito susuktus gulbių nebylių lizdus. Ši rūšis labai gina savo lizdą, o gulbinas į savo teritoriją neįsileidžia nieko, ypač kitų savo gentainių.

Šiuo atveju gulbių lizdai yra visai greta. Gamtininkai sakė stebėsią juos, nes supranta, su kokiu unikaliu atveju susidūrė. Tačiau tai ne vienintelė nauja žinia. Miškininkas Valdas Vaičiūnas prieš savaitę netoli Klaipėdos želmenų lauke stebėjo stirną, kurią sekė kelių dienų stirniukas. Įprastas jų gimimo laikas – birželio pradžia, taigi – šis  mažiukas gimė gal pusantro mėnesio anksčiau. Jam išgyventi, ko gero, kliūčių nebus, nes maisto jau yra, mama stirna taip pat jį globos ir maitins.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...