captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl karo veiksmai Sirijoje tebesitęsia

Didžiosios pasaulio jėgos, ypač Jungtinės Valstijos, bet kokia kaina nori išvengti sausumos operacijų, todėl stengiasi išnaudoti bet kokias diplomatines galimybes, LRT RADIJUI sako Moshe Dayan Artimųjų Rytų ir Afrikos studijų centro eksperto Niras Bomsas. Jo teigimu, vis dėlto visi įsitraukusieji pripažįsta, kad derybos atnešė tik trapią taiką, o tikrųjų problemų neišsprendė.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Anonimiški šaltiniai: režimas pasiruošęs perimti Alepo kontrolę

Karo veiksmų sustabdymas Sirijoje nuo pat vasario pabaigos buvo toks trapus ir pažeidžiamas, kad apskritai apie paliaubas tarp konfliktuojančių pusių buvo sunku ir drąsu kalbėti. Po neseniai įvykusios atakos Alepo ligoninėje daugelis ekspertų tik patvirtino, kad karo veiksmai šalyje tebesitęsia, o prieš porą mėnesių Ženevoje pasiektą susitarimą galima laikyti žlugusiu. Kiek anksčiau Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura ragino Jungtines Valstijas ir Rusiją imtis veiksmų ir užtikrinti nors trapių paliaubų laikymąsi Sirijoje.

„Mums reikia išgirsti, kad karo veiksmų nutraukimas išsaugotas, kad jis apsaugotas nuo visiško žlugimo. Paliaubų daugelyje vietų vis dar laikomasi, tačiau joms gresia didelis pavojus. Karo veiksmų nutraukimas vis dar gyvuoja. Kitas Ženevos derybų etapas įvyks, tačiau būkime sąžiningi – derybos bus reikšmingos tik tada, kai paliaubų bus laikomasi taip, kaip vasarį ir kovą“, – tvirtino S. de Mistura.

Jis kreipėsi į JAV ir Rusiją, ragindamas imtis aukščiausio lygio iniciatyvos. S. de Misturos tvirtinimu, tiek prezidento Baracko Obamos, tiek prezidento Vladimiro Putino veiksmai tiesiogiai susiję su pasiektu karo veiksmų nutraukimu, kuris buvo pradėtas įgyvendinti labai sėkmingai ir taip pat sėkmingai turi būti užbaigtas.

Nepaisant ugnies nutraukimo susitarimo ir raginimų jų laikytis, padėtis Alepo mieste, remiantis humanitarinių organizacijų informacija, katastrofiškai blogėja. Anonimiški šaltiniai teigia, kad režimas pasiruošęs perimti Alepo kontrolę iš sukilėlių.

Ekspertas: Rusija stovi už Sirijos režimo

Sirijos sukilėliai kaltina Basharo al-Assado režimą ir Rusiją pažeidinėjant karo veiksmų nutraukimo susitarimą. Pasak Moshe Dayan Artimųjų Rytų ir Afrikos studijų centro eksperto N. Bomso, net ir paliaubų pradžioje buvo aišku, kad susitarimas labai trapus ir veikiausiai bus pažeidžiamas.

„Nėra abejonių, kad Jungtinės Valstijos ir ypač Rusija yra suinteresuota konflikto pusė. Nereikia nė sakyti, kad Rusija stovi už režimo ir B. al-Assado. Nuo pat karo Sirijoje pradžios Rusija palaikė režimą tiek finansiškai, tiek tiekdama ginklus, o pastaruoju metu – ir apmokydama režimo pajėgas, skolindama jiems savo pilotus, remdama raketomis ir lėktuvais“, – vardija N. Bomsas.

Jo tvirtinimu, savaime suprantama, kad JAV palaiko kitą šio konflikto pusę, tačiau, lyginant su Rusija, JAV įsitraukimas į konfliktą daug žemesnio lygio. „Vis dėlto nors Rusija ir JAV buvo paragintos imtis veiksmų, negalima pasakyti, kad labai trapus susitarimas nebetęsti karinių veiksmų iš tikrųjų padėjo išspręsti šią krizę. Pokalbiai Ženevoje, kaip tikėtasi, išsprendė labai mažai – beveik visos pusės tvirtina, kad nėra padaryta jokio progreso“, – pastebi N. Bomsas.

Anot eksperto, akivaizdu, kad susitarimas negalioja, nes atakos tebesitęsia. Jis primena apie visai neseniai įvykusią Alepo ligoninės ataką. Sukilėlių kontroliuojama ligoninės teritorija buvo aiškiai pažymėta, saugoma organizacijos „Gydytojai be sienų“, tačiau per ataką buvo nužudytas paskutinis Alepo pediatras.

„Galima sakyti, tai buvo klaida. Galbūt tai buvo apgalvotas žingsnis, tačiau nėra abejonių, kad režimo pajėgos buvo įtrauktos į šiuos veiksmus. Režimas pasiteisino, kad išpuolis įvyko tik dėl tebesitęsiančių kovų prieš grupuotę „Islamo valstybė“, mat visos džihadistams priklausančios pozicijos yra atakuojamos. Žinoma, tokie pasiteisinimai nėra pakankami ir įtikinami. Tokia situacija buvo dar prieš smurto nutraukimą ir ji tebesitęsia“, – tvirtina N. Bomso.

Į susitarimą neįtraukė džihadistinių grupuočių

N. Bomsas sutinka – buvo laikotarpis, kai buvo vykdoma mažiau oro atakų ir situacija Sirijoje netgi buvo aprimusi, tačiau, eksperto tvirtinimu, nuo pat pradžių buvo aišku, kad ugnies nutraukimas – labai trapus.

„Ar to bus laikomasi, priklausė nuo visų šalių, tačiau priešingai nei daugelis manė, ugnies nutraukimui nepritarė visos konflikto pusės. Ar galime kalbėti apie ryškų pokytį po ugnies nutraukimo paskelbimo? Ne. Galima sakyti, kad iš dalies susirėmimų ir atakų skaičius sumažėjo“, – teigia N. Bomso.

Jo pastebėjimu, kai kurios pusės, pavyzdžiui, Rusija, nebėra tokios aktyvios, o ir režimas yra šiek tiek atsargesnis, tačiau kariniai veiksmai toliau tebetęsiami, nes režimas šiuo metu yra ypač gerose strateginėse pozicijose.

 „Viena priežasčių, kodėl karo veiksmų nutraukimas Sirijoje neveiksmingas yra ta, kad susitarimas neįtraukė keleto Sirijoje veikiančių grupuočių. Ne tik vadinamosios „Islamo valstybės“, bet ir su Al-Qaeda siejamo Al-Nusra fronto. Pastarojo nariai kovoja kone visose mūšiuose ir yra įsimaišę į kitas mažiau žinomas Sirijoje veikiančias džihadistines grupuotes, kurias, pavyzdžiui, Rusija laiko teroristinėmis“, – sako N. Bomso.

Režimas gali teigti kovojantis prieš džihadistus ir taip pateisinti savo veiksmus. Suaktyvėjus kovoms Alepe ir taip trapūs Ženevos derybų pasiekimai atsidūrė dideliame pavojuje, todėl nenuostabu, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija raginamos paspausti kovojančias puses pristabdyti savo veiksmus. Sirijos konflikto ekspertas N. Bomsas tvirtina, kad akivaizdu, jog situacija Sirijoje pamažu praranda kontrolę, o tai gali apsunkinti diplomatines pastangas pristabdyti konfliktą.

„Priklausau stovyklai, kuri diplomatinius pasiekimus vertina skeptiškai. Tarp konflikto pusių yra didžiuliai skirtumai. Šalys, kurios palaiko derybas, įskaitant Rusiją, nebūtinai nori nusileisti ir paaukoti savo interesus. Dalis šalių tikrai nori atnaujinti pokalbius, nes jie iš dalies padeda sumažinti karinių veiksmų Sirijoje intensyvumą“, – nurodo N. Bomsas.

Didžiosios valstybės vengia sausumos operacijų

N. Bomso pastebėjimu, didžiosios jėgos, (ypač Jungtinės Valstijos), bet kokia kaina nori išvengti sausumos operacijų, todėl stengiasi išnaudoti bet kokias diplomatines galimybes. Tačiau ne visos konflikto pusės jaučiasi taip pat N. Bomso, kurdai, sukilėlių grupės tvirtina besijaučiančios žlugdomos šių diplomatinių pastangų, nes jos niekuo nepadeda.

„Riyadas Faridas Hijabas, Sirijos opozicijos koordinatorius, jau po pasiekto susitarimo dėl karo veiksmų sustabdymo prašė didžiųjų jėgų įsikišti į konfliktą, pradėti intervenciją ir pagaliau užbaigti šį karą. Jungtinių Tautų pasiuntinys S. de Mistura pats ragina Jungtines Valstijas ir Rusiją imtis veiksmų, nes supranta, kad situacija pamažu praranda kontrolę“, – atkreipia dėmesį N. Bomsas.

Didelio masto kovos Alepe užvirė praėjusią savaitę. Vien jos, skaičiuojama, nusinešė maždaug šimto gyventojų gyvybes. Tai tik dar labiau susilpnino paliaubas pasiektas tarp nedžihadistinių grupių sukilėlių ir vyriausybės šių metų vasario pabaigoje. Tikimasi, kad greitai bus suintensyvintos diplomatinės pastangos pristabdyti karo veiksmus Sirijoje. Šalies opozicija reikalauja B. al-Assadą atsistatydinti, o režimas neketina derėtis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...