captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko siekia kitokios žiniasklaidos kūrėjai?

Jūratė Juškaitė su bendraminčiais neseniai pristatė projektą „Apie žmones iš naujo“, kurio tikslas – sukurti interneto svetainę, publikuojančią kitokio pobūdžio tekstus, nei dažniausiai randame pagrindiniuose žiniasklaidos portaluose. „Mums truputį pabodo, kad apie žmogaus teises kalbama pramogų skiltyse arba tai daro žmonės, nelabai suvokiantys, kas tai yra“ – LRT RADIJO laidoje kalbėjo portalo manoteises.lt iniciatorė J. Juškaitė.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Į žmogaus teises komercinė žiniasklaida žiūri nerimtai

J. Juškaitė su bendraminčiais neseniai pristatė projektą „Apie žmones iš naujo“, kuriuo siekiama iš idėją palaikančių žmonių surinkti aukų ir sukurti interneto svetainę, publikuojančią kitokius tekstus, nei skaitome pagrindiniuose portaluose. „Portalas manoteises.lt gimė maždaug 2009 m., bet prieš pora metų jis buvo atnaujintas. Mums truputį pabodo, kad apie žmogaus teises kalbama pramogų skiltyse arba tai daro žmonės, nelabai suvokiantys, kas tai yra. Mes supratome, kad šiuo atveju nėra girdimas [susiduriančių su žmogaus teisių pažeidimais] žmonių, taip pat ekspertų, nevyriausybinėse organizacijose (NVO) dirbančių žmonių balsas“, – pasakoja J. Juškaitė.

Siekdama išspręsti finansavimo klausimus, J. Juškaitė subūrė žmones ir paskelbė aukų rinkimą. Ši idėja pasiteisino, ir buvo surinkta nemažai lėšų. J. Juškaitė pasakoja, kad dalis autorių jau parengė savo tekstus ir fotoprojektus, kurie bus publikuojami portale. Kaip pavyzdį ji pateikia Bertos Tilmantaitės fotoreportažą iš Kolumbijos, kuriame pasakojama apie šioje šalyje matytą skurdą ir bendras Kolumbijos bei Lietuvos problemas. J. Juškaitės teigimu, jos įkurtas portalas nesiekia tapti alternatyva didesniems naujienų portalams – ji tiesiog nori skaitytojus geriau supažindinti su žmogaus teisių klausimais.

„Jeigu žmonėms patiks tai, ką mes nuveikėme per šį projektą, ateityje taip pat rengsime tokias lėšų rinkimo akcijas. Be abejo, vien iš jų išsilaikyti Lietuvoje nerealu. Mes, kaip NVO, rašome ir teikiame projektus, gauname finansavimą, ir tai mums užtikrina nepriklausomumą – galime rašyti apie mums svarbius dalykus, neprivalome vaikytis skandalingų temų, kurios generuotų vadinamuosius click‘us, bet neturėtų jokios pridedamosios vertės“, - apie savo veiklą ir ateities planus kalba J. Juškaitė.

Žurnalistikos instituto lektorė, Komunikacijos fakulteto leidinio „Universiteto žurnalistas“ redaktorė D. Donauskaitė savo disertacijoje tyrė, kaip populiarūs interneto dienraščiai pateikia skurdo problematiką. Jos teigimu, skurdą galima interpretuoti taip pat, kaip ir žmogaus teises – gerovės valstybėse jis interpretuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas. D. Donauskaitė mano, kad pagrindinis didžiųjų žiniasklaidos priemonių uždavinys turėtų būti priežasčių, kodėl Lietuvoje itin dideli skurdo mastai, analizavimas. Tačiau, jos požiūriu, žiniasklaidoje ši tema nagrinėjama per mažai, todėl atsiranda poreikis kurti alternatyvius informacijos šaltinius.

„Šiuo metu redaguoju interneto laikraštį „Universiteto žurnalistas“. Nesame spaudžiami komercinių jėgų ir savo skaitytojams galime pasiūlyti alternatyvų turinį. Neturime reklamos ir nuolatinio periodiškumo. Bet žmonės, kurie nori dirbti kitaip, nei komercinėje žiniasklaidoje, žurnalistikos studentai noriai bendradarbiauja. Taip pat turime radijo stotį, kurioje mūsų studentai rengia radijo laidas, – pasakoja D. Donauskaitė. – Siekiame sukurti klasikinę žurnalistiką, kuriai, kitaip nei komercializuotiems šiandieniniams interneto laikraščiams, nebūtų daroma komercinių jėgų įtaka. Tai, ką siūlo vadinamoji alternatyvi žiniasklaida, iš tiesų nėra jokia alternatyva – tai tiesiog klasikinė žiniasklaida.“

Alternatyvi žiniasklaida nėra komercinės žiniasklaidos konkurentė

Portalo Doxa.lt redaktorius ir komunikacijos koordinatorius Ugnius Babinskas, paklaustas, kas jį paskatino įkurti interneto laikraštį, teigia, kad portalo ištakos buvo akademinėje aplinkoje. Jis daugiausia vystomas Filosofijos fakulteto studentų, bet yra žmonių ir iš kitų fakultetų, kai kurie jų jau yra mokslininkai, turintys akademinio darbo patirties. „Esame jauni žmonės, ir tas poreikis atsirado stebint viešojoje erdvėje vykstančius procesus. Siekiame ne priešintis komercinei žiniasklaidai, bet tiesti tiltus tarp akademinės bendruomenės ir plačios viešosios erdvės, kurioje vyrauja nekokybiškas komercializuotas turinys. Iš supratimo, kad internautams reikia kokybiško turinio, užgimė mūsų portalas“, – sako U. Babinskas.

Vis dėlto U. Babinskas laikosi nuomonės, kad nereikia kurti priešpriešos tarp populiariosios ir alternatyvios žiniasklaidos. Jo teigimu, viešoji erdvė yra fragmentuota, ir tai yra šiuolaikinio pasaulio privalumas. Be to, U. Babinskas mano, kad alternatyvi žiniasklaida vargiai galėtų daryti poveikį komercinei žiniasklaidai, nes visi šie dalykai egzistuoja vienoje erdvėje, ir vartotojas gali rinktis pagal savo poreikius. U. Babinsko vadovaujamas portalas veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, šiuo metu yra rašomi projektai, galvojama apie naujus finansavimo šaltinius.

D. Donauskaitės teigimu, negavus finansinio palaikymo, iniciatyvos užgęsta, nes žmonės negali visąlaik dirbti už ačiū. Kaip pavyzdį ji pateikia publikos finansavimą (kai skaitytojai remia interneto portalus), kuris šiais laikais labai paplitęs. Lietuvoje paramą nekomercinei žiniasklaidai teikia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF), tarptautiniai paramos fondai, taip pat ieškoma investicijų per startuolius.

Įkurti portalą paskatino noras puoselėti valstybinį mąstymą

Judėjimo „Pro Patria“ narys Vytautas Sinica teigia, kad pagrindinėje žiniasklaidoje dominuoja aktualijų apžvalgos, bet per mažai dėmesio skiriama svarstymams apie valstybingumo būklę Lietuvoje. Siekis ugdyti Lietuvos skaitytojų valstybinį mąstymą V. Sinicą ir jo kolegas paskatino įkurti portalą propatria.lt.

„Visa pažiūrų įvairovė Lietuvoje dažniausiai apsiriboja moderniosiomis ideologijos. Yra konservatyvūs, kairieji, liberalūs autoriai, bet visos diskusijos ir pats požiūris į politiką remiasi moderniomis prielaidomis, tarkime, požiūriu, kad nėra vienos objektyvios tiesos, – sako politologas. – Mes, baigę politikos mokslus, labai pasigedome klasikinio požiūrio į žmogų ir politiką, kurį bandome pateikti skaitytojams.“

Kaip dar vieną svarbią portalo kūrimo priežastį jis įvardija visuomenėje paplitusius mitus apie neva liberalias Vakarų visuomenes. Kaip pavyzdį V. Sinica pateikia imigrantų integracijos problemas, ne vienoje Vakarų šalyje vykstančius milžiniškus mitingus prieš įvairių mažumų reikalavimus, apie kuriuos (išskyrus nebent migrantų krizę) nėra informuojama lietuviškoje žiniasklaidoje. V. Sinica teigia norintis parodyti, kad Lietuvos gyventojams būdingas mąstymas lygiai taip pat būdingas daugeliui vakariečių ir jokiu būdu nereiškia ideologinio artumo Rusijai, kaip aiškina liberalūs autoriai.

Paklaustas apie portalo skaitytojų auditoriją, V. Sinica teigia, kad jo užuomazgos yra akademinėje erdvėje, tačiau stengiamasi portalą padaryti priimtiną kuo didesnei skaitytojui auditorijai. Jo teigimu, pirmus trejus metus portalas veikė tik visuomeniniais pagrindais, bet pernai pavyko gauti SRTRF paramą, kuri leido susimokėti už svetainės turinio kūrimą. Politologo požiūriu, norint turėti mažą interneto portalą, tiek lėšų užtenka, bet, siekiant plėsti veiklą, reikia ieškoti didesnio finansavimo.

Alternatyva politikų valdomai regioninei spaudai

Portalo „Širvis“ įkūrėjos Andželikos Bagočiūnienės teigimu, Širvintose anksčiau nebuvo objektyvios vietinės žiniasklaidos – vienintelis laikraštis priklausė miesto merei ir buvo jos ruporas. Be to, kaip sako A. Bagočiūnienė, į vietinės valdžios neteisėtus veiksmus valstybinės institucijos nereagavo taip greitai, kaip nacionalinė žiniasklaida. Tai paskatino kurti portalą „Širvis“, kuris būtų nepriklausomas nuo politikų bei verslo grupių ir į kurį galėtų kreiptis bet kuris pilietis – nepriklausomai nuo jo politinių ar kitokių pažiūrų.

„Mes visiškai neturėjome nieko bendro su žiniasklaida, esame skirtingų specialybių žmonės. Tris portalo įkūrėjus sieja valdžios inicijuoti neteisėti patikrinimo veiksmai vaikus globojančių šeimų namuose. Anksčiau su žiniasklaida buvome susidūrę tik kaip skaitytojai“, – sako A. Bagočiūnienė.

Anot A. Bagočiūnienė pasakoja, kad popierinis leidinio variantas išleistas neseniai ir šiuo metu yra prekyboje. Portalo populiarumas auga, nes internete informacija sklinda greičiau nei popierinėje spaudoje. Paklausta apie finansinį aspektą, „Širvio“ įkūrėja pasakoja, kad iš pradžių portalas buvo finansuojamas asmeninėmis lėšomis, bet dabar, pavykus gauti SRTRF paramą, situacija tapo lengvesnė.

Finansavimas – pagrindinė alternatyvios žiniasklaidos problema

Kaip puikų nekomercinės žiniasklaidos pavyzdį J. Juškaitė pateikia JAV veikiančią naujienų tarnybą „Pro Publica“, kurioje dirba patyrę profesionalūs žurnalistai, kuriantys aukšto lygio informacinę produkciją. D. Donauskaitės teigimu, Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio žurnalistų, bet esą reikėtų peržiūrėti vykdomą žiniasklaidos finansavimo politiką. Redaktorė sako, kad per įvairius viešinimo projektus didelę valstybės paramą gauna ir komercinė žiniasklaida, todėl iš jos turėtų būti reikalaujama didesnės atsakomybės.

„Kiek man yra tekę susidurti, [neaišku, pagal kokius konkrečius kriterijus] projektai finansuojami arba ne. Pinigų skirstymo procese labai trūksta skaidrumo. Kol neturėsime normalios ir gilios diskusijos apie tai, kaip paskirstome mokesčių mokėtojų pinigus, kokybiškesnė žiniasklaida bus neįmanoma. Daugelis iniciatyvų anksčiau ar vėliau numiršta, negalėdamos savęs finansuoti“, – teigia „Universiteto žurnalisto“ redaktorė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...