captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius: gamta taip elgiasi, norėdama vienus paskatinti, kitus suturėti

Jau balandžio vidurys. Kylanti šviežia žolytė keičia ne tik gamtos vaizdus, bet ir mūsų nuotaikas. O kur dar geltonuojančios blindės, kur ievų sprogstantys pumpurai, kur serbentai, kur... Mes visko neišvardysime, to ir nereikia – juk jūs patys eisite, žiūrėsite ir patys pamatysite.
M. Čepulio nuotr.
M. Čepulio nuotr.

Pavasariui nebūna blogo oro, dabar orų permainas, šokinėjimą nuo karščio prie vėsos reikia suprasti ir vertinti teisingai – taip gamta elgiasi, norėdama vienus paskatinti, kitus – suturėti, apsaugoti nuo neatsakingo skubėjimo. Tačiau neapsigaukime – kol mes galvojame, kad visi gamtoje vis dar laukia, čia jau vyksta svarbūs pavasario darbai.

Paukščiai skuba sukti lizdus. Štai varnėnas, mūsų kaimynas šnekutis, prie inkilo gieda. Tačiau jis gieda tik priešokiais, nes reikia dar lizdą tvarkyti, palesinėti. Kai kurios poros jau deda kiaušinius, vadinasi – patinėlis prie savo namų giedos vis dažniau.

Miške, paraistės eglyne, suokia juodasis strazdas. Jūs jau tikrai girdėjote pilkąją pečialindą – tiesiog jos neįmanoma neišgirsti. Ar dar nepamiršote neišradingos, bet tokios mielos jos giesmelės?

Taigi paukščių pasaulis jau gyvena tikruoju pavasariu, ne kitaip ir vabzdžiai – pradėjusiose geltonuoti blindėse dabar tiek drugių, muselių, bičių, kamanių. Čia – jų maistas, čia svarbiausia pavasario garantija. Blindės gal ir nėra vertingi medžiai, kažkas ėmė ir grubiai pasakė – „net malkos iš blindės prastos“, tačiau blindė savo pavasariniu žydėjimu yra daug vertesnė už daugelį kitų šio meto augalų.

Beje, dabar jau kruta varlės, skuba į savo neršto vietas, jau ant kupstų šildosi angys, driežai ir žalčiai.

O kaip mes, žmonės, gyvuojame? Mūsų darbų labai daug. Pavasario pradžioje vienas didžiausių darbų gamtoje – miškasodis. Šiandien visoje Lietuvoje kaip tik sodinamas miškas – tai ne šiaip sutapimas, tai – bendra akcija. Taigi, jei šiandien nesate suplanavę kitų didelių ir svarbių darbų, galite prisijungti prie kvietimo, kartu pasodinti ir savo medelius. Juk miško vienas nepasodinsi – tam reikia daugelio rankų.

Miškasodis skuba, nes šio pavasario drėgmės žemėje negaus, paviršinis sluoksnis džiūsta, garuoja labai greitai. Jeigu nespėsi anksti, jei medelių nepasodinsi į drėgną dirvą, vėliau jiems bus labai sunku.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close