captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siekiant išvengti asteroidų, „Armagedone“ matytų didvyrių nereikės

Filme „Armagedonas“ didvyriai asteroidą susprogdina, bet iš tikrųjų yra geresnių būdų, kaip to išvengti, teigia Apsaugos nuo asteroidų programos vadovė Danica Remy. Pasak konferencijoje „TEDxVilnius“ kalbėjusios ekspertės, galima išsiųsti erdvėlaivį, kuris trenktųsi į pavojų keliantį asteroidą, o šis pakeistų savo judėjimo kryptį. Kitas sprendimas – erdvėlaivis tam tikrą laiką skraidytų aplink asteroidą ir taip, veikiant gravitacijai, asteroido orbita natūraliai pasikeistų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Ar įmanoma numatyti galimus asteroidų pavojus ir kiek tai patikima?

– Jei turime tinkamus teleskopus, taip, be jokių abejonių, galime pamatyti ir numatyti asteroidų keliamą pavojų. Čilės kalnuose per dešimtmetį turėtų būti pastatytas naujas didysis apžvalgos teleskopas. Juo stebėdami dangų, mokslininkai per pirmus du mėnesius turėtų aptikti tiek asteroidų, kiek jų yra užfiksuota per visą stebėjimo istoriją. Taip pat siūloma sukonstruoti du teleskopus pačiame kosmose. Su jais dangus būtų stebimas iš paties kosmoso, o gauta medžiaga papildytų esamas spragas apie asteroidus, esančius Saulės sistemoje. Jie turėtų naudoti vadinamąją infraraudonąją technologiją. Skenuodami dangų, teleskopai ieškos asteroidų, kurie natūraliai yra tamsūs ir tokioje pat tamsioje aplinkoje su kitais teleskopais sunkiai matomi. Tačiau, naudodami minėtą infraraudonąją technologiją, jie galės pastebėti Saulės sušildytus asteroidus.

– Kiek asteroidų yra aptinkama dabar, dar nesumontavus naujų teleskopų?

– Šiuo metu esame atpažinę 14 tūkst. asteroidų, kurie yra mūsų Saulės sistemoje, kurie sukasi aplink Žemę. Tačiau esame beveik tikri, kad jų yra apie 5 mln. Jie panašaus dydžio ar net didesni nei tas, kuris susprogo Rusijoje, Čeliabinske 2013 m.

– Dažniausiai kalbame apie didelius asteroidus, kurie kelia pavojų Žemei, apie kuriuos neretai statomi ir filmai. Tačiau kokia situacija su mažesniais? Ar jie gali turėti įtakos Žemei?

– Mokslininkai buvo nustebę, kai sprogo asteroidas Čeliabinske, nes buvo manoma, kad didžioji dalis tokio dydžio asteroidų negali patekti į Žemę pro atmosferą. Tačiau šiam pavyko ir jis susprogo maždaug 18 mylių nuo miesto, o po 3 min. smūgio banga pasiekė Čeliabinską, sudaužė šimtus tūkstančių langų, o ligoninėje atsidūrė 1,5 tūkst. žmonių. Taigi dabar mes suprantame, ką gali padaryti netgi maži asteroidai, ir aiškinamės, kokios jų galimybės Žemei pridaryti žalos.

– Vadinasi, net mažesni asteroidai, į kuriuos mokslininkai kartais nekreipia dėmesio ir kuriuos sunkiau pastebėti, gali kelti grėsmę?

– Taip. Tiesa, didžioji dauguma jų Žemės nepasiekia dėl atmosferos ir sprogsta nesukeldami jokio pavojaus. Tačiau neseniai Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija paviešino tyrimo, kuris stebėjo galimų atominių bombų sprogimų garsus, duomenis. Per 13 metų jie nė karto negirdėjo atominės bombos sukelto sprogimo, tačiau užfiksavo 26 asteroidų sprogimus ir jų skleidžiamus garsus. Pastarieji sprogimai skleidžia tokį patį garsą, kaip atominė bomba. Iš šios informacijos galima pastebėti, kaip vis dėlto dažnai į Žemę atsitrenkia asteroidai.

– Kiek išties asteroidų patenka pro atmosferą ir trenkiasi į Žemę?

– Tikslių skaičių negaliu pasakyti, bet jie gana dideli. Kiekvieną kartą, kai galvojame, kad matome krintančią žvaigždę, iš tikrųjų tai yra asteroidas, kuris patenka į Žemės atmosferą, tačiau sudega, nespėjęs pasiekti mūsų. Taigi į Žemę trenkiasi nemažai asteroidų, tačiau dauguma jų yra visiškai nepavojingi.

– Dauguma žmonių yra matę fantastinių filmų, kaip išsiunčiama komanda susprogdinti asteroido ir išgelbėti pasaulio. Kaip tai atrodo realybėje?

– Tikra tiesa, filme „Armagedonas“ didvyriai asteroidą susprogdina. Realybėje turime geresnį pasirinkimą – deflekciją, arba krypties, kurso pakeitimą. Taigi tokiu atveju išsiųstume erdvėlaivį, kuris trenktųsi į pavojų keliantį asteroidą, o šis pakeistų savo orbitą, judėjimo kryptį. Kitas galimas sprendimo būdas vadinamas gravitaciniu pritraukimu: erdvėlaivis tam tikrą laiką skraidytų aplink asteroidą ir taip, veikiant gravitacijai, asteroido orbita natūraliai pasikeistų. Iš tiesų mes gerai suprantame orbitos veikimo principus, žinome reikiamus duomenis, taigi, jei turime informaciją, kur asteroidai yra, galime apskaičiuoti, ar jie trenksis į Žemę, ar ne. Taigi dabar esminis dalykas – tuos asteroidus surasti.

– Ne taip seniai buvo kalbama apie sąlygiškai arti Žemės skriejantį asteroidą, ir tada vienas ekspertas sakė, kad numatyti asteroido judėjimo kryptį sudėtinga, nes jis nėra apvalūs, nejuda tokiu pat principu, kaip planetos. Jūs sakote, kad įmanoma, taigi ar tie skaičiavimai pakankamai tikslūs?

– Taip, pagrindinė problema yra ta, kad asteroidus reikia stebėti tam tikrą laiko tarpą, todėl labai svarbu juos surasti, nukreipti ir Žemėje, ir kosmose esančius teleskopus, rinkti informaciją apie tai, kaip jie juda (kokia kryptimi, kaip sukasi, kokiu greičiu), iš ko jie – ar iš vientisos medžiagos, ar žvyro, ar kitos birios medžiagos. Ir visa ši informacija turi įtakos, kaip tiksliai galime nustatyti asteroidų judėjimo kryptį.

– Paprastai, kalbėdami apie kosmoso tyrimus, kalbame apie NASA, tačiau ar jie dirba kartu su Europos kosmoso agentūra, ar bendradarbiauja su Rusijos ar Kinijos agentūromis?

– Dvi pagrindinės vietos pasaulyje, kuriose atliekama didžioji dalis skaičiavimų, susijusių su asteroidais, yra NASA padalinys „JET Propulsion“ laboratorija Amerikoje ir agentūra „Frascati“ Italijoje. O NASA kartu su Europos kosmoso agentūra dirba su pasiūlyta misija, kurios tikslas – į kosmosą išsiųsti erdvėlaivį, kad šis trenktųsi į tam tikrą objektą ir taip būtų galima daugiau sužinoti apie galimą asteroidų nukreipimo būdą. Labai tikiuosi, kad šis projektas ras finansavimą.

– Kokia kosmoso tyrimų ateitis per ateinančius 5–10 metų?

– Aš labai džiaugiuosi didėjančiomis technologinėmis galimybėmis, nes jau galime pakankamai greitai atlikti tyrimus. Tikiuosi, kad šis procesas nesustos, tad tyrimus, kuriuos dabar atlikti gana sudėtinga, po 5–10 metų atliksime labai lengvai. Taip pat tikiuosi, kad pavyks sukonstruoti teleskopą kosmose, tad galėsime stebėti asteroidus ir nustoti dėl jų taip nerimauti.

– Ir tikriausiai nebeturėsime tokių baisių filmų, kaip „Armagedonas“?

– Manau, kad visada bus filmų apie kosmosą, nes tai labai įdomu. Gal juose tiesiog bus kitokių idėjų, ką galima nuveikti kosmose.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...