captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ateityje be interneto neapsieis net orkaitė

Netolimoje ateityje orkaitei reikės interneto, kad ši galėtų iškepti kepsnį, pagal jūsų pasirinktą receptą, LRT RADIJUI sako „Microsoft“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius. Jo teigimu, be interneto neapsieis ne tik įvairūs namų apyvokos prietaisai, bet ir visų specialybių žmonės. Š. Končiaus teigimu, informacinių technologijų žinių reikės ir gatvės šlavėjams, ir duobkasiams.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Ar verslui reikalingos technologijų naujovės?

– Labai reikalingos. Jaunoji karta atsineša įgūdžių. Šių žmonių nebereikia mokyti dirbti su naujosiomis technologijomis. Galime kovoti su tuo, kad jie leidžia laiką „Facebooke“, bet taip pat galime pasiūlyti kokią nors alternatyvą, dėl kurios jie ir įmonėje galėtų dirbti panašiomis sąlygomis.

– Bet įmonėse dirba ne tik jaunuoliai.

– Taip, čia įmonė susiduria su iššūkiu. Šiandien rinkoje turime tris skirtingas kartas. Vieni yra tie, kurie mokėsi specialiai naudotis kompiuteriu, užsirašinėjo, piešė paveiksliukus, kurį mygtuką reikia spausti, kurie nemoka anglų kalbos. Antri tie, kuriems kompiuteris yra darbo priemonė, bet dar ne draugas. Tretieji jau negali įsivaizduoti darbo be mobiliųjų įrenginių. Jie naujosiomis technologijomis pradėjo naudotis mokykloje ar net darželyje.

Ką reikėtų daryti, kad nevyktų kartų konfliktas? Teko girdėti vienoje įmonėje kalbančius vyresnius žmonės, kurie sakė, kad jaučiasi imigrantais kompiuteryje.

– Žmonės iš švietimo pasaulio yra sakę, kad reikia mokyti ne moksleivius, o mokytojus.

Galbūt problema ta, kad kompiuteriu besinaudojantys turi mokėti anglų kalbą?

– Didžioji dalis produktų ir paslaugų pateikiama ir lietuvių kalba. „Windows“ operacinė sistema, „Microsoft Office“ programų paketas, debesų kompiuterio paslaugos – viskas išversta į lietuvių kalbą. Vienintelė išimtis kol kas yra socialinis tinklas, kuris yra „Office 365“ dalis, bet jis, kaip ir kiti komponentai, bus išverstas.

Tai labiau istorinė bėda, nes kompiuteriai Lietuvoje atsirado tada, kai lietuvių kalbai pritaikytų kompiuterių nebuvo, pirmosios versijos buvo anglų kalba. Informacinių technologijų (IT) specialistai kompiuteriu naudotis išmoko angliškai, mokytis tai daryti su lietuviškomis programomis papildomas darbas, todėl jaučiamas IT specialistų pasipriešinimas.

Iš vyresnės kartos vis dėlto jaučiamas poreikis naudotis lietuviškais produktais. Vis tiek ta kalba jiems yra gimtoji.

Bet išverst ne taip jau ir lengva. Juk kartais atsidaręs lietuvišką ir anglišką versiją gali susipainioti, kur yra kas?

– Vadinasi, esate iš tos kartos, kuri kompiuterinėmis programomis pradėjo naudotis anglų kalba. Taip, tiem, kurie naudojasi programomis anglų kalba, lietuvių kalbos terminai truputį rėžia ausį ir, pavyzdžiui, žodis „tinkinti“, kuris sutinkamas ir literatūroje, atrodo keistokai. Bet yra tam tikros taisyklės, kaip tie terminai kuriami lietuviškai. Niekur nuo to nedingsi.

Kiek dėl technologijų įtakos keičiasi netradicinės darbo vietos?

– Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie mobilumą, nes šiandien žmonės gali dirbti būdami ne savo darbo vietoje, o būdami pas partnerį ar kolegą, tiesiog keliaudami, važiuodami autobusu. Tam jie gali naudoti tiek savo nešiojamą kompiuterį, tiek mobilųjį įrenginį, planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Būtent tai labiausiai ir keičia darbo vietos principus. Jei vartotojas gali pasiimti savo įrenginį, kurio pati įmonė jam gal ir nedavė, tai įmonei reikia pasirūpinti duomenų saugumu. Pavyzdžiui, įmonė gali duoti elektroninio pašto adresą. Tame pašte gali būti konfidencialios informacijos. Kaip tą įrenginį saugoti? Kaip priversti vartotoją naudoti kažkokį kodą?

Ar įmonių vadovai supranta, kad reikia pasirūpinti duomenų saugumu?

– Apklausos rodo, kad įmonių vadovai tai supranta. Kiek kalbuosi su IT [bendrovių] vadovais, kitų įmonių vadovais, tikrai pastebiu, kad yra supratimas, jog saugumo reikia. Galbūt per mažai analizuojama rizika. Žmonės turėtų pagalvoti, kas bus ir kokių priemonių galima būtų imtis, kad būtų išvengta grėsmių.

– Ar įmanoma dar kaip nors patobulinti išmanųjį telefoną?

– Mūsų telefonai jau tobulinami taip, kad jie panašėja į kompiuterius. Telefoną galima prijungti prie klaviatūros ir monitoriaus ir jis bus labai panašus į kompiuterį.

– Ar toli tas laikas, kai viską valdysime telefonu?

– Nepasiribočiau telefonu. Jis vis tiek yra papildomas įrenginys, kurį turi valdyti pirštais. Norėtųsi viską valdyti balsu ar mintimis. Kiekvienas tokį pagalbininką galėtų turėti ir bendrauti su tais įrenginiais, kurie kažką valdo, pavyzdžiui, šildymą, apšvietimą namuose ar orkaitę.

Ar įmanoma, kad mobilusis telefonas ar kiti įrenginiai ateityje bus mūsų kūne?

– Esu susidūręs su įdomiais projektais Lietuvoje, kuriuos vykdo Lietuvos universitetai. Esu matęs bandymų valdyti žaidimą mintimis. Tai vyksta Lietuvoje, ne kažkur kitur. Ant galvos užsidėjus šalmą, kuris fiksuoja smegenų aktyvumą, galima pabandyti nuspėti, ką žmogus nori padaryti.

Ar ateityje šaldytuvas užsakinės produktus, kurių mums trūks?

– Manau, kad taip. Netolimoje ateityje orkaitei reikės interneto. Tai bus keblu įmonėms, kurios įrenginės virtuves, nes reikės atvesti po tinklo kabelį kiekvienam įrenginiui: orkaitei, kaitlentei, šaldytuvui. [...]

Jei orkaitė bus prijungta prie interneto, ji gebės pasirinkti receptus, kurie įdiegti ne į pačią orkaitę (tai gamintojai daro jau šiandien), bet tuos, kuriuos jau išbandė ir įvertino kiti. Bus galima pasirinkti iš receptų, kurie patinka „Facebook“ draugams. Orkaitė gebės reguliuoti temperatūrą, kad kepsnys iškeptų toks, koks ir turi būti pagal pasirinktą receptą.

[...]

– Paprastai keliamas klausimas, kada mus nužudys išmanusis namas, kaip greitai tai atsitiks?

– Tai fantastika. Nemanau, kad tai realu. Žinoma, kompiuteriai, kurie sugeba laimėti prieš žmones, žaisdami šachmatus ar kitus žaidimus, rodo, kad vdirbtinis intelektas vystomas. Daiktų internetas yra labai paprastas – daiktas, įrenginys, prijungtas prie interneto, gali atiduoti vadinamąją telemetrijos informaciją, t. y. kaip tas įrenginys veikia, ar nereikia jo aptarnauti, ar jis nėra užsiteršęs. Tai gali būti taikoma ne tik daiktams, kurie yra stacionarūs, bet ir autobusams. Galbūt važiuojantis autobusas galės pateikti informaciją ne vien tik apie save, bet ir matuoti oro užterštumą mieste.

– Ar bus sričių, kurioms nebus reikalingas internetas?

– Mokyklose kalbu apie saugų naudojimąsi internetu. Vienas iš klausimų, kurį užduodu vaikams, – ar galite pasakyti specialybę, kuriai nereikia informacinių technologijos žinių. Labai dažnai paminimas šlavėjas ir duobkasys. Šių sričių specialistai sako, kad tai nėra tiesa. Net ir ten technologijos ateina. Vienas paprastų būdų panaudoti technologijas – pasižiūrėti žemėlapyje, kur reikia nueiti ir ką padaryti. Pavyzdžiui, tiek Vilniuje, tiek Kaune galite pasižiūrėti, kur važinėja mašinos, valančios sniegą, ir pasirinkti savo maršrutą. Tai jau vyksta. Manau, kad IT žinios bus reikalingos beveik visose srityse.

Saugumo ekspertai sako, kad dauguma prietaisų turi labai silpnas apsaugos sistemas, į jas neinvestuojama.

– Jei prietaisas yra nelabai gudrus, jis tik siunčia duomenis ir juos priima, jam ypatingų apsaugos priemonių ir nereikia. Užtenka, kad nebūtų įmanoma prisijungti iš tolo be jokių apsaugos priemonių ir valdyti tą prietaisą kaip norima. Dažniausiai silpnoji grandis yra žmogus, kuris sužavimas kažkokiu pasiūlymu ir atlieka veiksmus, nekreipdamas dėmesio į įspėjimus, kuriuos siunčia kompiuteris ar apsaugos programos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...