captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kiek realūs Šiaurės Korėjos grasinimai pasauliui

Šiaurės Korėjos branduolinė programa tarptautinei bendruomenei nerimą kelia jau kelis dešimtmečius, tačiau dažnai manoma, kad jie tėra blefas, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologas Inas Didvalis. Jo teigimu, suaktyvėjusi Šiaurės Korėjos retorika susijusi su nestabilumais šalies viduje, todėl naujasis lyderis turi parodyti, kad jo valdžia nekvestionuojama. Be to, ir užsienio valstybės turi neabejoti Šiaurės Korėjos stiprybe. Kita vertus, informacijos trūksta, todėl sunku pasakyti, kiek Šiaurės Korėjos žodžiai atitinka realybę.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Didžioji dalis retorikos yra blefas

Teigiama, kad sausį Šiaurės Korėja atliko ketvirtą požeminį branduolinį bandymą. Šalies žiniasklaida pranešė, kad sausio 6 d. išbandytos miniatiūrinės vandenilinės bombos. Dar po mėnesio buvo paleistos ir didelio nuotolio raketos, kurias daugelis laiko užmaskuotu balistinių raketų bandymu. Negana to, didindamas tarptautinę įtampą, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Chong Unas pranešė ir apie naujus branduolinius bandymus.

„Mūsų vandenilinė bomba gerokai stipresnė nei ta, kurią sukūrė buvusi Sovietų Sąjunga, – prieš kelias dienas pranešė valstybinė televizija DPRK. – Jei ši bomba būtų įtaisyta tarpžemyninėje balistinėje raketoje ir nukristų Manhatano rajone, Niujorke, žūtų visi žmones, o miestas sudegtų iki pelenų.“

Tiesa, tai ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis Pchenjano grasinimas.  Šiaurės Korėjos branduolinė programa tarptautinei bendruomenei nerimą kelia jau kelis dešimtmečius. Nuolatinis gyrimasis apie sukonstruotas raketas, įvairios propagandinės nuotraukos (pavyzdžiui, neseniai išplatintose nuotraukose Kim Chong Unas pozuoja prie branduolinės kovinės galvutės) jau seniai nebe naujiena. Specialistai teigia, kad paskutiniais grasinimais jaunas lyderis nori įtikinti ir įrodyti pasauliui, kad jis galingas ir kad jo reikėtų bijoti, be to, branduolinė ginkluotė, vietinės valdžios manymu, reikalinga apsiginti nuo išorinių pavojų, labiausiai – nuo didžiausiu priešu laikomos Amerikos. Tiesa, mokslininkai dažnai abejoja Šiaurės Korėjos pasiekimais, o informaciją patikrinti kartais labai sudėtinga.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro politologo Ino Didvalio, jei remtumės istorija ir ankstesniais Šiaurės Korėjos grasinimais, nepamatytume nieko nauja – šalis turi naują lyderį, kuris 2011 m. perėmė valdžią iš savo tėvo, tad tiesiog bando įtvirtinti savo pozicijas. „Suaktyvėjusi Šiaurės Korėjos retorika susijusi su tuo, kad šalies viduje yra nestabilumo, todėl naujasis lyderis turi parodyti, kad jo valdžia nekvestionuojama. Be to, ir užsienio valstybės turi neabejoti Šiaurės Korėjos stiprybe“, – pastebi I. Didvalis.

Tačiau, pabrėžia jis, manoma, kad didžioji dalis tos retorikos yra blefavimas, o Šiaurės Korėja tikrai neturi tokių technologijų, kokiomis bando pasigirti. Kita vertus, informacijos trūksta, nes stebėjimai galimi tik iš labai toli, todėl sunku pasakyti, kiek Šiaurės Korėjos žodžiai atitinka realybę.

Spaudimas priklauso nuo Kinijos

Nors dauguma visgi nelinkę tikėti, kad nauji bandymai kelia didelę grėsmę, kai kurie apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad šįkart Šiaurės Korėja kalba rimtai. Vieni teigia, kad nuotraukose Kim Chong Unas stovi ne prie tikros atominės bombos, mat nedėvi jokių apsauginių priemonių ir laiko pridegtą cigaretę. Kiti analizuoja neseniai vykusio parado nuotraukas ir naujas raketas, kurios galėtų patvirtinti ne visus, bet kai kuriuos Pchenjano teiginius.

„Šį kartą skiriasi tai, kad Šiaurės Korėja stengiasi kaip išmanydama parodyti ir įrodyti, kad išties kelia tikrą branduolinę grėsmę. Anksčiau matydavome įvairius bandymus, kurie sukeldavo žemės drebėjimusi ar tam tikrą triukšmą, o dabar Šiaurės Korėja išleido propagandinių vaizdų, kuriuose Kim Chong Unas apžiūri galimą atominę bombą ir stebi, kaip manoma, tarpžemyninės balistinės raketos bandymus“, – teigia Jamesas Pearsonas, „Reuters“ žurnalistas, dirbantis Pietų Korėjoje.

Taip pat teigiama, kad paskutiniai grasinimai įgauna kitokią prasmę ir dėl naujų sankcijų. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba teigia, kad jos – šiuo metu griežčiausios ir yra nukreiptos prieš svarbius Šiaurės Korėjos ekonominius sektorius. Kovo 2 d. priimtas nutarimas draudžia  Pchenjanui eksportuoti  tokius mineralus, kaip auksas ir titanas, svarstoma galimybė uždrausti išvežti ir anglį. Visi šie mineralai sudaro daugiau nei pusę viso Šiaurės Korėjos eksporto. Taip varžomas tarptautinės transporto sistemos, įvairūs finansiniai pavedimai.

Kaip teigia I. Didvalis, sankcijos toli gražu ne pirmos ir šiuo metu vertinamos kaip vienos griežčiausių, bet, kaip stipriai bus spaudžiama Šiaurės Korėja, priklauso nuo Kinijos – pagrindinės Šiaurės Korėjos partnerės ekonominėje srityje ir ideologinės „palaikytojos“: „Jei žiūrėtume į Vakarų poziciją, pamatytume, kad Šiaurės Korėją tarsi norima sužlugdyti [...], o Kinija nori švelnaus, tolygaus spaudimo, kad šalyje vyktų lėtos ir stabilios reformos.“

Manoma, kad jei sankcijos bus vykdomos tikslingai ir sistemiškai, Šiaurės Korėja patirs didžiulį smūgį. Teigiama, kad dabar po truputį atsigaunanti ekonomika vėl susitrauks ir gyvenimo kokybė šalyje prastės. Tokie spėjimai skatina valstybes palaikyti sankcijas ir tikėtis, kad bus pasiektas tikslas – neturinčios precedento derybos ir galiausiai Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų pabaiga. Tačiau ne visi tokie optimistiški.

„Vienas dalykas, kurį žmonės dažnai linkę praleisti, tas, kad Šiaurės Korėja savaime save riboja, pati savo žmonėms taiko didžiules sankcijas, riboja ir kontroliuoja savo pačios ekonomiką. Negana to, kitos pasaulio šalys jiems taiko įvairias sankcijas taip seniai, kad jie yra prie to pripratę ir išmokę, kaip tuos ribojimus apeiti“, – pastebi J. Pearsonas.

Ar Šiaurės Korėjos grasinimai tikri, pasakyti sunku

Reikia paminėti ir tai, kad šįkart prie sankcijų prisijungia ir sena Šiaurės Korėjos draugė Kinija. Šių šalių draugystė siekia dar Korėjos karą, kai 6-ajame dešimtmetyje Pekinas savo kaimynei siuntė karius. Tačiau paskutiniais mėnesiais Kinija demonstravo senkančią kantrybę ir paragino kaimynę apleisti branduolinius bandymus. Ir išties, nors Kinija ir prisijungia prie sankcijų, ji negali jų įvykdyti iki galo, mat tai gali reikšti nestabilumą ne tik Šiaurės Korėjoje, bet ir visame regione. Be to, klibanti Pchenjano ekonomika padidintų ir gyventojų emigraciją, o situacija Kinijos pasienyje jau dabar yra sudėtinga.

Kaip pastebi I. Didvalis, nors Kinija yra didžiausia ilgametė Šiaurės Korėjos partnerė nuo Korėjos padalijimo, tačiau, Kinijai pasukus reformų keliu, Šiaurės Korėja vis labiau tolsta: „Atėjus į valdžią naujam lyderiui, išryškėja ne tik ekonominiai, bet ir politinio bendradarbiavimo skirtumai, nes Šiaurės Korėja tampa vis mažiau prognozuojama, jos lyderis daro žingsnius, kurie šokiruoja aplinkines valstybes. Kinija tikisi daryti įtaką Šiaurės Korėjos politikai, tačiau tai nevyksta.“

Taigi Kinija, pabrėžia politologas, sunerimusi, kad jos įtaka menksta, todėl vyksta atsargus spaudimas Šiaurės Korėjai, palaikomos sankcijos. Taip pat Kinija stiprina santykius su Pietų Korėja, pavyzdžiui, dabartinis Kinijos prezidentas jau ne vieną kartą yra susitikęs su Pietų Korėjos prezidentu, tačiau nė karto nėra nuvykęs į Šiaurės Korėją.

„Kinija tikisi, kad, iš lėto spausdama Šiaurės Korėją, prisidės prie pokyčių šioje šalyje: Šiaurės Korėja taps atviresne valstybe, pradės ekonomines reformas ir iš lėto pereis prie panašaus vystymosi modelio kaip Kinija, t. y. kad tai bus autokratinė valstybė su viena partija, tačiau laisvesne ekonomika. Kinija tikrai neapleidžia Šiaurės Korėjos, tačiau tampa nebe tokia glaudžia partnere. Šiuo metu Kinija nori, kad situacija aplink ją būtų stabili, kad ji galėtų toliau ekonomiškai augti, plėtoti prekybą, susitvarkyti su savo vidaus problemomis, kurių turi gana daug“, – kalba I. Didvalis.

Ir visgi atsakyti į klausimą, ar Šiaurės Korėjos grasinimai tikri, ar ne, matyt, neįmanoma. Tačiau tai gali paaiškėti jau artimiausiu metu, mat Pietų Korėja pradėjo iki balandžio pabaigos besitęsiančias karines pratybas, į kurias kaimynai pažadėjo atsakyti sprogimais. Ir, nors pratybos kasmetės, o ir grasinimų dėl jų sulaukiama taip pat dažnai, šįkart jos dvigubai didesnės.

Negana to pasirodo pranešimų, kad vienas iš pratybų scenarijų tyrinėja ir moko, ką reiktų daryti, jei Šiaurės Korėjos režimas griūtų. O Pchenjano grasinimai irgi įspūdingi – į jūrą jau paleistos dvi trumpojo nuotolio balistinės raketos ir įspėjimas pratybose dalyvaujančioms valstybėms, kad kitas atsakas – prevencinis, o vėliau – ir agresyvus atominis smūgis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...