captcha

Jūsų klausimas priimtas

Premjeras: nutarimas dėl privalomosios karo tarnybos buvo vienbalsis

Pirmadienį Valstybinės gynimo tarnybos (VGT) priimtas nutarimas, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams, buvo vienbalsis ir niekas neturėjo kitos nuomonės. Taip LRT RADIJUI tvirtina premjeras Algirdas Butkevičius.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Pirmadienį VGT nutarė, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams. Kokia buvo Jūsų pozicija taryboje ir kaip ketinate šį sprendimą įgyvendinti?

– Visų tarybos narių pozicija buvo vienoda. Nė vienas tarybos narys neprieštaravo tokio sprendimo priėmimui. Nė vienas tarybos narys neturėjo kitos nuomonės. Visi puikiai žinome, jog per pastaruosius metus pasikeitė saugumo situacija ir pasaulyje, ir mūsų regione. Deja, ne į gerąją pusę. Pastaraisiais metais vyriausybė nuosekliai didindama finansavimą krašto apsaugai atkūrė per ekonominę krizę sumažintus karinius pajėgumus. Turiu pabrėžti, kad atnaujino ginkluotę. Apie tai buvo labai plačiai kalbama, bet ši informacija viešai nėra skleidžiama.

Sparčiai artėjame prie įsipareigojimų, kurių Lietuva niekada neįvykdė, t. y. gynyboms reikmėms skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Artėjančiais metais planuojant mūsų valstybės biudžeto asignavimus, pritarta, kad bus tokia pati suma papildomai skiriama, kaip ir buvo skirta 2016 m. biudžeto asignavimuose. Manau, kad turime suformuoti numatyto dydžio Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Tikiu, kad privalomoji karo tarnyba suteikia galimybę palyginti greitai sukomplektuoti karinius vienetus ir pašaukti į tarnybą reikalingą karių skaičių. Dabar šauktinių sąskaita kariniai daliniai sukomplektuoti 70 proc.

– Užsiminėte apie informaciją, kuri viešai neskelbiama. Ar tai daroma dėl saugumo sumetimų?

– Savaime suprantama, nes apie ginkluotę tikrai niekada informacija nėra viešai skleidžiama.

– Sakėte, kad dėl aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ateities apsispręsite po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų. Komisija šį klausimą turėtų spręsti trečiadienį. Koks bus Jūsų sprendimas, jei komisija nuspręs, kad ministras pažeidė etiką?

– Žinoma, sprendimas bus toks, apie kurį jau esu sakęs pirmadienį. Kiek žinau, aplinkos ministro pozicija tokia pati. Norėčiau truputį įnešti tiesos, kuri ne visada buvo viešinama arba tiesiog gal kartais nesuprantamai būdavo išaiškinama.

Noriu aiškiai pasakyti, kad 2014 m. buvo sudaryta aplinkos ministro darbo grupė, kuri paruošė vyriausybės nutarimą, kurį dabar tikriausiai vos ne kiekvienas Lietuvos žmogus žino, 343. Tas nutarimas didžiulės apimties. Paruošus tą vyriausybės nutarimo projektą, jį reikėjo derinti su 42 institucijomis. Kadangi derinimo procesas užsitęsė jau 1,5 metų, kai kurių savivaldybių merai tiesiog pradėjo klausti, kada bus arba priimtas 343 nutarimas, arba tiesiog bus tas nutarimas suskaldytas į atskirus nutarimo projektus ir bus greičiau priimamos kai kurios nuostatos, kurioms pritarta ir niekas dėl jų neprieštarauja.

Tas 16-as skyrius, apie kurį kalbama dėl kurortinių miestų apsaugos zonų panaikinimo, yra 343 nutarime. Šis nutarimo skyrius jau buvo suderintas su visomis 42 institucijomis. Ir teisėsaugos institucijos pritarė šiam skyriui. 16-tas skyrius buvo išimtis ir įdėtas į kitą vyriausybės nutarimą – 1025. Vėliau prasidėjo ikiteisminis tyrimas, po to jis buvo nutrauktas, bet teisininkai, kurie teikė išvadas dėl papildomų klausimų įtraukimo į darbotvarkę posėdžio metu irgi buvo sakę, kad jokių procedūrinių pažeidimų nėra ir šis klausimas gali būti įtrauktas.

Po to, kai jis jau buvo apsvarstytas, išgirdome, kad lyg ir tas nutarimas gali būti reikalingas teismo posėdžiui dėl Druskininkų savivaldybės svarstomo sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo. Gavęs tokią informaciją šio nutarimo nepasirašiau, kol nebuvo priimtas teismo sprendimas. Aš pasirašiau po teismo sprendimo, bet pastaruoju metu pasigirdo kita informacija, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas. Manau, kad ir Kauno apygardos prokuratūra, ir STT pasielgė labai teisingai, teisiškai išnagrinėjo šiuos klausimus.

Kai byla buvo grąžinta generalinei prokuratūrai, nežinau kieno iniciatyva, prasidėjo tam tikras politinis šou. Tikriausiai dėl tam tikro nusivylimo, kad byla buvo nutraukta. Norėjau tai paaiškinti. Jei bus pažeidimų, apie ką pastaruoju metu kalbama, tai bus dėl procedūrinių pažeidimų įtraukiant 1025 projektą ir darbotvarkę. 

– Kita tema – Astravo atominės elektrinės klausimas. Antradienį jis bus svarstomas Ženevoje, ESPO konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdyje. Kiek realu, kad Lietuva su tarptautinės bendruomenės pagalba gali priversti Baltarusiją keisti planus dėl Astravo elektrinės statybos?

– Manau, kad Lietuva dirba labai aktyviai šiuo klausimu. Buvau susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju, atsakingu už energetikos sagumą. Kėliau šį klausimą ir sulaukiau paramos Lietuvos pozicijai, kad Astrave statoma atominė elektrinė atitiktų tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus. Taip pat mes kreipėmės ir į mūsų kolegas Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos valstybėse, jų ministrus pirmininkus, kad šiuo klausimu mus palaikytų.

Mes, Lietuva, laikomės pozicijos, kad Baltarusija turėtų paspartinti vadinamųjų strestestų, riziką ir atsparumą vertinančių testų pagal Europos Sąjungos nustatytą metodologiją, atlikimą. Pagal mūsų turimą ifnormaciją, dar 2011 m. birželio mėnesį Baltarusija, pasirašydama atitinkamą deklaraciją su EK, įsipareigojo atlikti šiuos testus, bet to iki šiol nematome. Kelsime reikalavimus tol, kol projektas atitiks tarptautinius branduolinius saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie numatyti ESPO konvencijoje. Džiaugiuosi, kad EK mus šiuo klausimu palaiko. Tikiuosi, kad šis klausimas bus išspręstas.

– Statoma elektrinė prie pat Europos Sąjungos (ES) sienos, nekalbant apie tai, kad ir prie pat Vilniaus. Galbūt verta pasakyti Baltarusijai, kad tiesiog elektros energijos eksportuoti į ES, Lietuvą nebus galima, kol nebus atsakyta į visus klausimus?

– Taip, mes esame šią poziciją aiškiai išdėstę. Pirmiausia, nesaugios elektros energijos tikrai nesiruošiame pirkti. Manau, kad ES valstybių pozicija bus lygiai tokia pati. Galiu pasakyti, kad visose išvadose, kurias pavyko suformuoti dėl mūsų pastangų, nurodoma, jog svarbu užtikrinti branduolinį saugumą ir už ES ribų. Kaip tik dėl tos ribos Baltarusija paskatino konstruktyviai bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis. Šiuo klausimu dirbama labai stipriai. Tie reikalavimai, kurie keliami, turėtų būti įgyvendinti.

– Kodėl taip lėtai vyksta pabėgėlių perkėlimas iš Graikijos į Lietuvą? Kiek realu, kad Lietuva gali įvykdyti savo įsipareigojimus?

– Manau, kad Lietuva imasi visų priemonių ir procedūrų, kad būtų eliminuota bet kokia galimybė perkelti asmenis, galinčius kelti grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Todėl mes reikalaujame, kad būtų atlikti visi išsamūs patikrinimai. Turiu mintyje Interpolo, policijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Mes to principo laikomės ir laikysimės.

– Antradienį susitiksite su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi. Kaip tik ši organizacija atliko Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaitą. Antradienį ji bus skelbiama. Galbūt žinote, kaip atrodo mūsų šalis šioje ataskaitoje?

– Esame įvertinti už efektyvią fiskalinę politiką, kuri padėjo 2015 m. sausio 1 d. sėkmingai įvesti eurą. Pabrėžta, kad euro įvedimas dar kartą patvirtino Lietuvos įsipareigojimą vykdyti patikimą ir tvarią ekonominę politiką, pavyzdžiui, valdžios sektoriaus skola laikoma tvaraus lygio. Taip pat, vadovaudamasi EBPO rekomendacijomis, vyriausybė teikia prioritetą ekonomikos augimo skatinimui, konkurencingumo, socialinės įtrauktiems didinimui, laikosi tvarios fiskalinės ir finansų politikos. Žinoma, pateikiama daug naudingų įžvalgų.

Manau, kad tai yra geras instrumentas, įgyvendinant būtinas reformas, kurios numatytos ir rekomenduojamos tiek gerinant valstybės įmonių valdymą, tiek darant struktūrines reformas švietimo sistemoje. Taip pat pateikiami ir kai kurie kiti labai svarbūs pasiūlymai, kuriuos Lietuva turi įgyvendinti, norėdama tapti EBPO nare.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close