captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai. Molotovo–Ribbentropo paktas – begėdiškas teisės, taikos ir žmogiškumo pažeidimas

Į Vingio parką besirenkančius žmones vakar pasitiko ne linksma daina, o rimta simfoninė muzika. Žmonės būriavosi ne džiūgaudami, o susikaupę, daug kas dėvėdami juodus raiščius, nešini Lietuvos tautinėmis vėliavomis, perpintomis juodu gedulo kaspinu, ir žvakėmis, kurias uždegė temstant. Taip apie didįjį Sąjūdžio mitingą Vilniaus Vingio parke 1988 m., kai buvo pasmerktas Molotovo–Ribbentropo paktas, kalbėjo ilgametis „Amerikos balso“ žurnalistas Romas Sakadolskis.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Žmonės, susirinkę į Vingio parką, perpildė visą jo teritoriją ir įsiliejo į pakraščius, pamiškes. Jie įsijungė į minėjimą Vingio parke, nors nė vienam jų atstovui nebuvo progos prabilti į susirinkusiuosius. O jiems kelią juk praskynė asmenys, tarp jų – trys buvę politiniai kaliniai, suruošę pirmą viešą pakto minėjimą Lietuvoje pernai prie Adomo Mickevičiaus paminklo, dėl to sulaukę išpuolių srauto oficialioje spaudoje ir per televiziją, patyrę represijų iš valdžios organų.

Beje, vakar uniformuotos milicijos Vingio parke nesimatė. Ji buvo dislokuota Gedimino aikštėje. Apie nuotaikas Vingio parke mums šį rytą telefonu papasakojo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis, vadovavęs vakarykščiam minėjimui.

„Buvo kalbama apie labai rimtus tragiškus įvykius, apie tų įvykių priežastis ir apie tai, kad ne viskas yra pasikeitę pakankamai, kad stalinizmo liekanų, atgyvenų yra mūsų gyvenime, tebėra visuomenėje, tebėra net pačiuose žmonėse. Ir renginys, ir susikaupimas, ir tikslas gali būti reikšmingas ne tik Lietuvai (nors kalbėjome daugiausia apie Lietuvos likimą), bet ir visos Tarybų Sąjungos mastu kaip indėlis į destalinizacijos, demokratizacijos pastangas, kurios dedamos visos šalies mastu. O mes Lietuvoje irgi dedame savo indėlį“, – sakė V. Landsbergis.

Miniai sugiedojus „Lietuva brangi“, V. Landsbergis tarė įžanginį žodį ir nurodė, kad apie paktą pasirašiusius Molotovą ir Ribbentropą, atstovavusius Stalinui ir Hitleriui, žmonija dar neturi apibūdinančių žodžių. Jie sukūrė nežmoniško galvojimo ir nežmoniškų darbų sistemas, jų kaltė yra tas paktas ir jo pasekmės, sakė V. Landsbergis.

Vienas po kito kalbėtojai stojo prieš mikrofoną Vingio parko tribūnoje, smerkė paktą, jo slaptuosius protokolus, akivaizdžius padarinius, vadino tai dideliu nusikaltimu, o jų autorius Hitlerį ir Staliną  – kruvinais grobikais. Girdėjosi šūksniai „Gėda! Gėda!“. Ypatingo dėmesio sulaukė poeto Sigito Gedos kalba, kuri, anot vieno dalyvio, buvusi raiški, pranašiška vizija, palydėta katučių audros.

V. Landsbergis pastebėjo: „Buvo gana konkrečios kalbos, kurios turėjo ir tam tikra prasme reikalavimų, pageidavimų. Nebuvo rašytinių šūkių, todėl skyrėsi nuo ankstesnių mitingų. Kalbose buvo formuluojami ir labai aiškūs uždaviniai. Nutarėme, baigdami šį susirinkimą-minėjimą, kad surašysime tam tikras išvadas, siūlymus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vardu ir išsiųsime šalies vadovybei.“  

Poetas Justinas Marcinkevičius susirinkusiesiems pateikė kelis uždavinius. Anot jo, reikia paskelbti Molotovo–Ribbentropo paktą su slaptaisiais jo protokolais ir žemėlapiais sąjunginėje spaudoje ir pasmerkti jį už grubų ir begėdišką tarptautinės teisės, taikos ir žmogiškumo pažeidimą, už sutarčių ir susitarimų sulaužymą, įstatymu nustatyti dokumentų įslaptinimo laiką – tokį, koks priimtas demokratinėse pasaulio valstybėse, atidaryti visų archyvų duris mokslininkams, literatams, žurnalistams ir visiems besidomintiems istorija, išleisti papildomą Lietuvos TSR istorijos šaltinių tomą su to laikotarpio dokumentais, kuo skubiausiai parengti naują Lietuvos istorijos programą ir vadovėlius.

Rašytojas Kazys Saja sulaukė plataus pritarimo, kai pareikalavo reabilituoti visus politinius kalinius, nes jie buvo pirmieji kovotojai už persitvarkymą. Jis taip pat pasmerkė „Komjaunimo tiesoje“ paskelbtą išpuolį prieš badaujančius Gedimino aikštėje, kurie būtent to ir reikalauja. Beje, į minėjimą buvo atvykęs vienas iš bado streikų iniciatorių, buvęs politinis kalinys Petras Cidzikas.

Minėjime perskaitytos ištraukos iš laiško Pabaltijo žmonėms, kurį parašė 28 JAV senato nariai. Laiške Amerikos parlamentarai reiškia solidarumą su Lietuvos, Latvijos bei Estijos žmonėmis ir jų nepriklausomybės siekiais. „Sąjūdžio žiniose“ numatyta paskelbti visą laiško vertimą, taip pat – visas minėjimo kalbas (pastarąsias galbūt spausdins ir oficialioji spauda).

Susirinkusieji išklausė ir nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio pasakojimą apie Kremliuje vykusias derybas su Stalinu 1939 m. spalio mėnesį dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai. Apie tai, kaip Maskva ir Berlynas dalijosi Lietuvos teritoriją. Tų įvykių liudininkas tebegyvena Kaune. Kalbėjusio istoriko linkėjimai J. Urbšiui buvo palydėti ilgais plojimais.

Tarp kalbėjusiųjų Vingio parke buvo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius Lionginas Šepetys. Jis aiškino, kaip persitvarkymo imasi Respublikos vadovybė, sakė, kad kreiptasi į Maskvą prašant leidimo vienu metu paskelbti visų Stalino represuotųjų reabilitaciją, užuot persvarsčius pavienes bylas, kaip buvo daroma lig šiol.

Minėjimas užbaigtas Lietuvos himnu, jau pradėjus lyti. O besiskirstančiuosius lydėjo M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ garsai. Tačiau ne visiems vakaras baigėsi minėjimu Vingio parke. Kaip pranešė V. Landsbergis, būriai (daugiausia jaunų žmonių, kurių galėjo būti keli šimtai) nuėjo į Gedimino aikštę aplankyti bado streiko dalyvių. Jiems kelią pastojo milicija ir kariniai daliniai, aikštę aptvėrę pareigūnų kordonais. Kaip pranešė V. Landsbergis, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, kad padėtų nuraminti situaciją, kad nekiltų fizinio konflikto. „Sąjūdiečiai“, tarp jų ir Landsbergis, nuvyko ir rado bendrą kalbą. Buvo susitarta leisti žmonėms mažomis grupėmis trumpam aplankyti badaujančiuosius.

Molotovo–Ribbentropo pakto minėjimai buvo suruošti Kaune, Marijampolėje, turėjo įvykti Šiauliuose ir Kretingoje, kur, kaip žinia, Vykdomasis komitetas atsisakė duoti leidimą rinktis. Daugiau žinių iš šių vietovių kol kas neturime.

Minėjimai vakar įvyko įvairiose Pabaltijo vietovėse. Linas Rimkus praneša apie tai, kaip pakto sukaktis buvo prisiminta Estijoje ir Latvijoje.

„Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, Taline vakar popiet į Hirve parką susirinko apie 2 tūkst. žmonių. Pabaltiečių Helsinkio grupės žiniomis, iš Stokholmo buvo apie 6 tūkst. žmonių. Neseniai susikūrusios Estijos nepriklausomybės partijos atstovai ten perspėjo, kad estų tautai gresia išnykimas ir pasisakė už visišką Estijos nepriklausomybę. Žmogaus teisių veikėja Lagle Parek pareiškė, kad neužtenka pripažinti sovietų okupacijos fakto – reikia grąžinti nepriklausomybę.

Minėjimas Hirve parke tęsėsi maždaug pusantros valandos. Vakar vakare Estijos liaudies frontas suruošė minėjimą Talino rotušės salėje. Kaip pranešama, pačioje salėje buvo susirinkę apie 5 tūkst. žmonių. Šalia esančiame ledo ritulio stadione buvo apie 3 tūkst. žmonių. Minėjime tarp kitų kalbėjo sovietų istorikas Jurijus Afanasjevas. Kaip pranešė „Reuters“ korespondentė, J. Afanasjevas pareiškė, kad Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymas privedė prie Estijos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Jis pridūrė, kad oficialusis sovietų tvirtinimas, esą Pabaltijo valstybė savanoriškai įsijungė į Sovietų Sąjungą, nėra rimtas. Nurodydamas, kad reikėjo seniai paskelbti pakto slaptuosius protokolus, J. Afanasjevas pareiškė: „Mes kalbame apie istorinę neteisybę, mes neturime teisės tylėti.“

Pranešta, kad Suomijos televizija iš minėjimo vietos perdavė tiesioginę transliaciją. Minėjimai taip pat buvo surengti Tartu, kur dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių, ir Veru, kur dalyvavo apie 1 tūkst. žmonių.

Rygoje surengtame minėjime dalyvavo 30–40 tūkst. žmonių. Minėjimui vadovavo Aplinkos apsaugos klubas. Kalbėjo Latvijos žmogaus teisių grupės „Helsinkis-86“ veikėjai, kurie pareikalavo grąžinti Latvijai nepriklausomybę. Aplinkos apsaugos klubo atstovas perskaitė ištraukas iš Amerikos senatorių laiško Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo sukakties proga. Taip pat kalbėjo Estijos nepriklausomybės partijos atstovas ir armėnų atstovas iš Kalnų Karabachijos. Minėjimas Rygoje tęsėsi apie dvi valandas. Kaip pranešama, minėjimas taip pat buvo surengtas Liepojoje. Vakar Latvijos TSR jaunimo laikraštis perspausdino Estijos kompartijos oficiozo straipsnį apie Molotovo–Ribbentropo paktą, kuriame buvo paskelbti slaptųjų protokolų tekstai.“

Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...