captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naująja Norvegijos nafta tampa lašišos

Lašiša tampa naująja Norvegijos nafta – taip galima apibūdinti situaciją, kai naftos kainos kritimas ir vis didėjanti lašišų paklausa šių žuvų augintojus daro eksporto lyderiais. Norvegijos žiniasklaidoje žuvies kaina jau sulyginama su naftos kaina: barelis naftos yra pigesnis nei standartinė išskrosta 4,5 kg sverianti lašiša, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Tai iki šiol negirdėtas dalykas, atskleidžiantis faktą, kad žuvies pramonė Norvegijoje išgyvena pakilimą. Praėjusiais metais žuvies eksportas sudarė apie 7,5 mlrd. eurų ir buvo dvigubai didesnis nei prieš dešimtmetį. Ypač auga lašišos paklausa, kuri Norvegijoje auginama žuvininkystės ūkiuose. Norvegų žiniasklaida netgi pradėjo juokauti, kad naftos tautos vardą jau laikas keisti į lašišos tautos, o pasaulyje žinomiausias norvegas yra lašiša.

Ekonomikos prognozės – pesimistinės

Norvegijos ekonomika įjungė krabo pavarą ir šiuo metu juda taip lėtai, kad iš esmės augimo nebeliko nė ženklo – taip pesimistiškai savo šalies ekonomiką apibūdina Norvegijos žiniasklaida. Norvegijos centrinio banko vadovas Oystenas Olsenas savo metiniame pranešime taip pat pasakė tai, ko daugelis norvegų garsiai ištarti neišdrįsta, – aukso amžius Norvegijoje baigėsi.

Šalis, norėdama laimėti konkurencinę kovą su kitomis valstybėmis, turi mažinti išlaidas. Statistikos biuro pateikti duomenys rodo, kad Norvegijos ekonomikos padėtis gerokai sunkesnė, nei buvo prognozuojama. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus paaugo vos 1 proc., nors buvo tikimasi, kad augimas bus apie 1,4 proc. Ekonomistų kalba tai reiškia žemą ekonomikos pajėgumų išnaudojimą ir augantį nedarbą.

Labiausiai dėl šios situacijos kalta besitęsianti pasaulinė naftos kainų kelionė žemyn. Mažesnės investicijos Norvegijos naftos sektoriuje prisideda prie investicijų sumažėjimo šalies versle bendrai ir prie mažesnio paslaugų eksporto. Tačiau ne viskas taip blogai. Žemos naftos kainos iš padebesių nutupdė Norvegijos kroną, kurios kritimas sudarė apie penktadalį jos vertės, o tai gerokai prisidėjo prie kitų pramonės šakų eksporto augimo. Daugiausia dėl to laimėjo chemijos ir farmacijos pramonės, o kalno viršūnėje atsidūrė žuvies pramonė, kurios produkcijos gamyba išaugo labiausiai.

Norvegijos banko vadovas teigia kad norvegai turi ruoštis tam, kad jų perkamoji galia ateityje nebedidės, o Norvegijos ekonomika, norėdama atsigauti, turės persiorientuoti – atrasti naujas verslo šakas, kurios pakeis silpstančią naftos pramonę ir taps naujais ekonomikos flagmanais.

Jau dabar, susilpnėjus Norvegijos kronai, matoma pokyčių, kai eksportas auga labiau nei importas. Tačiau bent artimiausioje ateityje tai neišgelbės nuo augsiančio nedarbo, kuris bus didesnis, nei norvegai yra pripratę. Ar Norvegija sugebės perorientuoti savo ekonomiką? Per artimiausius keletą metų tai turėtų paaiškėti.

Nerimą kelia atlyginimų augimas

Norvegija pastaruosius 20 metų pasauliui, o dar labiau Lietuvai, yra žinoma dėl savo aukštų darbo užmokesčių. Tūkstančiai lietuvių susiviliojo galimybe gauti geresnį atlygį šioje Skandinavijos valstybėje ir išvyko dirbti.

Net ir nuvertėjus šalies valiutai kronai, daugeliui europiečių norvegų vidutiniai atlyginimai, siekiantys 4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, vis dar gali atrodyti nepasiekiamomis aukštumomis. Tačiau ar tai tęsis ir ateityje? Šalies ekonomika išgyvena ne geriausius laikus. Nedarbas auga daugiausia naftos pramonėje, tačiau po truputį persimeta ir į kitas sritis.

Atlyginimų augimas Norvegijoje praėjusiais metais buvo pats žemiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir tesudarė 2,8 proc., o kainos šalyje pakilo 2 proc.

Norvegams tokia situacija kelia nerimą. Daugeliui kyla klausimas, ar atlyginimai vis dar augs. Ekonomistai turi vieną žinią, kuri nėra gera, – atlyginimų augimas, koks buvo ankstesniais metais, gali likti tik gerais prisiminimais. Tačiau tai nereiškia, kad atlyginimai visiškai nustos augti. Vis dėlto svarbesniu dalyku ateityje norvegams gali tapti ne atlyginimų šuoliai, o darbo vietos išsaugojimas ar naujojo darbo susiradimas.

„Ryanair“ grasina pasitraukti

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ grasina pasitraukti iš Norvegijos Moso oro uosto Rygėje. Norvegijoje tai pagrindinis šios kompanijos oro uostas, iš kurio į įvairias Europos vietas vykdomi skrydžiai. Jis geriausiai žinomas ir lietuviams, nes yra vienintelis, iš kurio „Ryanair“ skrenda į Lietuvą.

Kitos kompanijos, tokios kaip „Norwegian“, į Lietuvą skrenda iš tarptautinio Oslo oro uosto bei iš kitų Norvegijos vietų. Tačiau populiariausi tarp lietuvių dėl savo pigumo yra Airijos bendrovės skrydžiai.

„Ryanair“ palikti Moso oro uostą grasina dėl Norvegijoje ketinamo įvesti beveik 9 eurus sieksiančio keleivių mokesčio, kurį reikės mokėti nuo balandžio. Bendrovė pareiškė, kad savo lėktuvų bazę perkels į kitas valstybes, o skrydžių skaičius gerokai sumažės. Negana to, bendrovė planuoja perkelti skrydžius į kitus Norvegijos oro uostus. O tai reikštų, kad darbo gali netekti tūkstantis oro uosto darbuotojų, o patį oro uostą tektų uždaryti, nes „Ryanair“ yra pagrindinė, skraidinanti iš jo.

Toks bendrovės pareiškimas neliko be atsako. Norvegijos vyriausybė pareiškė, kad tai yra šantažas ir jam nepasiduos. Tačiau patys oro uosto darbuotojai neliko patenkinti planais įvesti keleivio mokestį ir netekti darbo. Jie ėmėsi protesto akcijų. Juos palaiko ir regiono valdžia, kuri tarptautinio oro uosto ir tūkstančio darbo vietų praradimą vadina katastrofa.

Apsipirkti norvegai traukia į Švediją

Lietuviai, norėdami apsipirkti pigiai, keliauja į Lenkiją, o norvegai traukia į Švediją. Vos tik pervažiavus Norvegijos sieną, jau Švedijos teritorijoje, stovi didžiuliai prekybos centrai, kuriuose švedai tėra pardavėjai, o pagrindiniai pirkėjai – norvegai. Čia kone vienintelės ištartos frazės švediškai skambės maždaug taip: „ko pageidaujate?“ ir „ar jums reikalingas čekis?“.

Didžiausias norvegų pirkėjų srautas į Švediją patraukia prieš Kalėdas. Perkama viskas: mėsa, tabakas, alkoholis, sūris, net kalėdinės dovanos ir dar šimtai prekių, kurios yra pigesnės nei Norvegijoje. Tradicija apsipirkti Švedijoje gimė tas laikais, kai Norvegijos ekonomika šoko aukštyn, o parduotuvėse kainų skirtumai, palyginti su Švedija, pasidarė akivaizdūs.

Šios kelionės Norvegijoje netgi turi specialų pavadinimą – jos vadinamos „Harrytur“ arba „Harryhandell“. Toks pavadinimas kilęs iš norvegiško žodžio, reiškiančio vulgarų žmogų arba žmogų be skonio, ir žodžių, reiškiančių kelionę arba apsipirkimą. Pirmą kartą 2002 m. tokį pasakymą pavartojo žemės ūkio ministras Larsas Sponheimas, reikšdamas nepritarimą tokiam gėdingam norvegų įpročiui, mat „Harrytur“ gerokai apsunkino rytinės Norvegijos dalies prekybą.

Tačiau Švedijos pusėje atidaryti prekybos tinklai kai kuriems norvegams pasiūlė ir papildomų darbų. Apklausų duomenys atskleidžia, kad apsipirkti Švedijoje bent kartą yra buvę devyni norvegai iš dešimties. Taigi norvegai turi apibūdinimą negarbingam apsipirkimui užsienyje, o koks jis yra Lietuvoje?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...