captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žolės degintojams gresia tūkstantinės baudos

Kai pavasarinės saulės ir vėjo išdžiovinta žolė tampa degi, sušyla ir paviršinis žemės sluoksnis. Jame gyvena nemažai smulkios faunos: vabzdžių, voragyvių, moliuskų, smulkių žinduolių ar varliagyvių, kurie žūsta ugnyje, LRT RADIJUI sako Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius. „Administraciniame pažeidimų kodekse už žolinės dangos deginimą yra numatytos bausmės, bet tomis bausmėmis nepasiribojama, vykdomas ir žalos gamtai apskaičiavimas. Žala gali siekti ne vieną tūkstantį eurų“, – pastebi E. Leonavičius.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Kai kam atrodo, kad pavasaris ateina tada, kai pradedama deginti žolė. Iš kur toks paprotys?

– Sunku pasakyti, iš kur šis primityvus paprotys, reikėtų klausti istorikų. Šitaip žmonės lengviausiu būdu bando atsikratyti pernykščio savo neveiklumo likučių.

Žolės deginimas labiausiai paplitęs ten, kur mažiausiai dirbama ir tvarkoma žemė, daug žolės plotų išdeginama aplink didžiuosius miestus. O kartais žmonės tiesiog pramogaudami uždega pernykštę žolę ar lapus.

– Tikriausiai gamtai padaroma nepataisoma žala?

– Be abejo, žala padaroma ir augalijai, ir gyvūnijai, ir aplinkos orui. Taip pat nereiktų pamiršti, kad nuo žolės gaisro gali užsidegti miškai, žmonių pastatai ir technika.

– Kas tuo metu jau rėplinėja po pievas, kai ji deginama?

– Kai pavasarinės saulės ir vėjo išdžiovinta žolė tampa degi, sušyla ir paviršinis žemės sluoksnis. Jame gyvena nemažai smulkios faunos: vabzdžių, voragyvių, moliuskų, smulkių žinduolių ar varliagyvių, kurie žūsta ugnyje. Tokiu būdu nuskurdinama smulkioji dirvožemio fauna.

– O vertingi augalai irgi turbūt nukenčia?

– Taip, nukenčia, nes ne visos augalijos rūšys yra prisitaikiusios prie ugnies stichijos, dalis jų žūsta negrįžtamai. Nors turime nemažai augalų rūšių, kurios gali nebijoti ugnies siautėjimo, vis dėlto augalų rūšių skaičius sumažėja. Ypač jei deginama reguliariai.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad, užsidegus žolinei dangai, keičiasi dirvos struktūra, ji tampa lengviau išpustoma vėjo, išplaunama lietaus. Daug maistingų medžiagų ir mineralų nuplaunama į daubas ar upes.

– Kokios bausmės taikomos žolės degintojams?

– Administraciniame pažeidimų kodekse už žolinės dangos deginimą yra numatytos bausmės, bet tomis bausmėmis nepasiribojama, vykdomas ir žalos gamtai apskaičiavimas. Žala gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...