captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sociologas: lietuviai yra pesimistiškai optimistiški

Lietuvių požiūris į šalies ekonomiką ir jos perspektyvas nuo krizės laikotarpio pagerėjo dar labiau nei šalies ekonominiai rodikliai, LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako bendrovės „Baltijos tyrimai“ sociologas Romualdas Mačiūnas. Tačiau, pašnekovo teigimu, lietuviai, kaip ir lenkai, išlieka pesimistiški, net jei situacija šalyje gerėja. 
L. Viksne (BFL) nuotr.
L. Viksne (BFL) nuotr.

Šalies ekonominė ir socialinė statistika nebloga, tačiau dauguma gyventojų neigiamai vertina šalies raidos tendencijas ir perspektyvas, mano, kad šalyje viskas krypsta į blogąją pusę.

Kompanijos „Nielsen“ pasaulinio vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų planavimo tyrimo paskutinio 2015-ųjų ketvirčio duomenimis, Lietuvos gyventojai yra vieninteliai Baltijos šalyse, kurių nuotaikos pastaruoju metu subjuro. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, mūsų šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas nukrito 7 balais ir pasiekė 81 punktą.

Lietuvoje daugėja gyventojų, neigiamai vertinančių šalies ekonominę padėtį. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, 6 ir 10 apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuvoje reikalai krypsta į blogąją pusę.

„Lietuviai, palyginti su ES vidurkiu,  kurį laiką buvo per daug optimistiški. Šiandieną galima pasakyti, kad Lietuvos gyventojai yra optimistiškai pesimistiški.

Palyginti su 2009–2010 metais, lietuvių nuotaikos pagerėjo 8 kartus. Nepasakytume, kad per tą laiką tiek pat pagerėjo šalies ekonominiai rodikliai“, – kalba sociologas.

Lietuviai panašūs į lenkus

Pesimizmą tarp Lietuvos gyventojų sociologas vadina tradicija, tendencija, sociologų stebima jau daugiau  nei 20 metų.

„Jei palygintume save su kitomis šalimis, pastebėtume, kad mes gerokai skiriamės nuo estų: jie net ir krizės metu palankiau vertino situaciją. Esame panašesni į lenkus, kurie yra gana pesimistiški, net jei situacija šalyje gera. Tačiau mes ne tokie dideli pesimistai, kokie yra vengrai.

Lietuvos gyventojai išskiria, kad jiems svarbiausios socialinio teisingumo problemos, ta svarba metai iš metų nemažėja“, – kalba R. Mačiūnas.

Pesimizmas turi pagrindo

Savo ruožtu Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto ekspertė Gintarė Skaistė atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojų pesimizmas turi pagrindo, nes egzistuoja „kelių greičių Lietuva“.

„Vidutinis darbo užmokestis (VDU) pastaruoju metu kilo 15 proc., tačiau uždirbančių daugiausia atlyginimai didėjo 21 proc., o uždirbančių mažiausiai – apie 6 proc. Pensijų  augimas tris kartus mažesnis nei darbo užmokesčio.

Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, krizės metu, kai VDU mažėjo, pensijos sudarė 38–39 proc. jo dydžio, o dabar, kai atlyginimai kyla, ekonominė situacija geresnė, pensijos sudaro 34 proc. VDU“, – atkreipia dėmesį G. Skaistė.

Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto ekspertė pažymi, kad pagal pajamų nelygybę Lietuvą lenkia tik Rumunija, Slovakija ir Estija. Pajamos labai skiriasi tarp kaimo ir miesto gyventojų. Šis skirtumas siekia 35 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...