captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai: išeiviai deda visas pastangas, kad būtų išvaduoti pavergti kraštai

Sovietams nuslopinus laisvą politinę veiklą okupuotuose kraštuose, Vakarų Europoje ir Amerikoje atsidūrę išeiviai deda pastangas pavergtųjų kraštų išvadavimui. Jie pirmiausia stengiasi painformuoti laisvą visuomenę ir jų vyriausybes apie tikrąją padėtį savo kraštuose, iškelia aikštėn okupanto ir jo pastatytų pareigūnų daromus veiksmus, persekiojant pavergtas tautas, stengiantis jas sunaikinti. Taip „Amerikos balso“ radijui kalbėjo visuomenės veikėjas Jonas Balys.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Kad ta veikla būtų sėkmingesnė, visų pavergtųjų kraštų politikos veikėjai dirba susijungę į keturis internacionalus, pasiskirstę pagal savo politinę programą. Tokiu būdu susikūrė ir veikia šie pavergtųjų tautų internacionalai: Žaliasis, arba Ūkininkų, Krikščionių demokratų, Socialistų ir Liberalų. Visuose keturiuose junginiuose yra ir Lietuvos atitinkamų politinių grupių atstovai.

Niujorke veikia visuomeninis Laisvosios Europos komitetas. Kiekvienas kraštas jame atstovaujamas savo tautinio komiteto. Lietuvos laisvės komitetą sudaro aštuoni asmenys. Pirmininku yra Vaclovas Sidzikauskas. Komitetas teikia informaciją Amerikos ir lietuvių visuomenei, leidžia politikos žurnalą „Lietuva“, studijuoja Lietuvos ūkio, socialines ir kitas problemas.

Devynios tautos, tarp jų – ir visi Pabaltijo kraštai, neseniai sudarė Pavergtųjų Europos valstybių seimą. Kai susirenka Niujorke posėdžiauti Jungtinių Tautų Organizacija, tada ir šios pavergtosios jungtinės tautos daro savo posėdžius, primindamos pasauliui, kad anoje Jungtinių Tautų Organizacijoje kartu su Maskvos delegacija sėdi ne tikri tų kraštų atstovai, o tik paklusnūs pavergėjų tarnai.

Vokiečių okupacijos metu 1943 metais Kaune susikūrė slaptas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, trumpai vadinamas VLIK`u. Jis sujungė visų politinių grupių atstovus, išskyrus komunistus. Komitetas vėliau atsikūrė Vakarų Europoje, kur ir dabar tebeveikia. Šį komitetą, arba VLIK`ą, sudaro dešimties politinių partijų paskiriami atstovai – iš viso dešimt asmenų. Pirmininku yra Mykolas Krupavičius.

Komitetas turi ir Vykdomąją tarybą, kurios pirmininku dabar yra Karolis Žalkauskas. Šio komiteto uždaviniai yra tokie: siekti kovojančios dėl Lietuvos išlaisvinimo politiškai organizuotos lietuvių visuomenės konsolidacijos; budėti ir imtis žygių, kad Lietuvos valstybės suverenumo suspendavimas laisvojo pasaulio valstybių ir tarptautinių institucijų nebūtų pripažintas ir pateisintas; imtis žygių, kad Jungtinių Tautų Organizacijoje būtų iškelta Sovietų Sąjungai byla dėl agresijos Pabaltijo valstybėse ir kad Sovietų Sąjunga būtų pripažinta agresoriumi, siekiant okupanto veiksmų pasmerkimo, jų sustabdymo ir Lietuvos išlaisvinimo.

VLIK`as turi informacijos ir kitas tarnybas, leidžia ELTA`os žinių biuletenį ir kitus leidinius lietuvių ir svetimomis kalbomis. VLIK`o veiklą paremia Amerikos lietuvių taryba, įsikūrusi Čikagoje 1940 metais, vadinasi, tuoj po Lietuvos okupavimo. Tarybą sudaro keturių stambiųjų politinių srovių, arba sąjūdžių, atstovai. Būtent: Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos, Tautininkų sąjungos, Socialdemokratų ir Tautinės sandaros. Tarybos nariai, būdami lietuvių kilmės Amerikos piliečiai, prie kiekvienos progos kreipiasi į savo vyriausybę, nušviesdami tikrą padėtį pavergtoje Lietuvoje ir prašydami paramos savo tėvų kraštui. Tarybos pirmininkas yra Leonardas Simutis, vicepirmininkas Antanas Olis, sekretorius – Pijus Grigaitis ir iždininkas – Mikas Vaidila. Yra ir daugiau visuomeninių organizacijų krašto politinėje veikloje dalyvauti.

Anglijoje veikia Lietuvių rezistencinė santarvė, kuriai vadovauja Stasys Kuzminskas. Ji leidžia visuomeninį ir kultūros reikalų žurnalą „Santarvė“. Dar yra Lietuvių frontas, dešiniųjų krypties, kuris leidžia politinį žurnalą „Į laisvę“, redaguojamą Juozo Ambrazevičiaus. Daugelyje kraštų tebeveikia nepriklausomos Lietuvos atstovybės ir konsulatai. Jungtinėse Valstijose veikia Lietuvos atstovybė ir yra konsulatai Niujorke, Čikagoje, Bostone ir Los Andžele.

Lietuvos Respublikos atstovai ir konsulatai dar yra Prancūzijoje, Anglijoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Kolumbijoje, prie Vatikano ir Kanadoje. Numatydamas grėsmę krašto nepriklausomybei, paskutinis laisvosios Lietuvos užsienio reikalų ministras paskyrė Stasį Lozoraitį Lietuvos pasiuntiniu Italijoje būti Lietuvos diplomatijos šefu užsienyje, jeigu kraštą ištiktų katastrofa, kas ir įvyko. Šito potvarkio laikosi visa Lietuvos diplomatinė tarnyba užsienyje. Draugiškos užsienio vyriausybės šitą laisvos Lietuvos valdžios patvarkymą irgi pagerbia.

Lietuvių spauda Amerikoje yra gausi ir visos didesnės politinės grupės turi po kelis savo krypties laikraščius. Nors daug yra lietuviškų politinių partijų ir sąjungų, bet visos jos, išskyrus tik komunistus, trokšta Lietuvai laisvės ir dirba jos nepriklausomybės atstatymui.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo medžiaga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...