captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip maitintis, kad mažiau kenktume aplinkai

Net ir atvežtinių augalinės kilmės produktų neigiamas poveikis aplinkai yra kur kas mažesnis nei gyvūninės kilmės, LRT RADIJUI sako Vilniaus senamiestyje įsikūrusios veganams skirtos parduotuvėlės darbuotoja Gabija Enciūtė. Ji pastebi, kad gyvulininkystė labiau teršia aplinką nei visas pasaulio transportas.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Galvijų ūkiai prisideda prie klimato kaitos problemos ir teršia orą, vandenį bei dirvožemį. Mėsos suvartojimas pasaulyje taip pat nuolat auga, prognozuojama, kad iki šimtmečio vidurio jis netgi padvigubės.

Palyginti su europiečiais, Lietuvos gyventojai mėsos vidutiniškai per metus suvartoja panašiai, tačiau valgo mažiau jautienos. Pasak mokslininkų, būtent raudonos mėsos vartojimą ateityje gali tekti riboti, nes jos neigiamas poveikis aplinkai yra didžiausias. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja valgyti daugiau vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų.

Vegetarams ir veganams skirtos parduotuvės ir kavinės Vilniuje – ne naujiena. Vienos jų darbuotoja G. Enciūtė rodo iš pažiūros įprastai atrodančias dešreles ir sūrius, tačiau šiose pakuotėse ne mėsos ir ne pieno gaminiai, nes parduotuvė skirta veganams – žmonėms, kurie visai nevalgo gyvūninės kilmės produktų.

„Prekiaujame dešrelėmis, kurios pagamintos iš lubinų sėklų, jos turi neryškų gėlių poskonį, bet jų konsistencija visiškai kaip mėsos. Joms pagaminti naudojami augaliniai baltymai, paimti iš augalų ir suformuoti į mėsą primenančią tekstūrą“, – sako G. Enciūtė.

Pašnekovė pripažįsta, kad šiose lentynose daugiausia importuotos prekės, tačiau, pasak jos, net ir atvežtinių augalinės kilmės produktų neigiamas poveikis aplinkai yra kur kas mažesnis: „Tai, ką parduodame, stengiamės importuoti iš netoliese esančių šalių arba Lietuvos, nes taip yra patogiau, pigiau ir ekologiškiau. Bet tai, iš kur atvežti vaisiai ir daržovės, nėra pats svarbiausias dalykas, svarbiausia, ar labai daug pesticidų tuose produktuose ir ar jie nėra genetiškai modifikuoti“, – pastebi ji.

G. Enciūtė yra veganė, ji dirba gyvūnų teisių apsauga besirūpinančioje organizacijoje, todėl merginai tenka nemažai domėtis ir aplinkosauginiais galvijų ūkių veiklos klausimais. „Gaminant veganinį maistą į aplinką išskiriama mažiau metano, anglies dvideginio ir dujų, todėl tokio maisto gaminimo procesas prie globalinio atšilimo prisideda kur kas mažiau. Auginant veganinį maistą neteršiami gruntiniai vandenys ir sunaudojama kur kas mažiau vandens. Gyvulininkystė išskiria net 17 proc. daugiau dujų ar kitokios taršos į aplinką negu visas pasaulio transportas – lėktuvai, automobiliai, traukiniai, laivai kartu sudėjus“, – pasakoja G. Enciūtė.

Pašnekovė pabrėžia, kad dar vienas labai svarbus dalykas, neigiamai veikiantis ekologiją, – produktų pakuotės. Į šią problemą, anot jos, per mažai kreipiame dėmesio. Mergina prisimena vieną organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistę, kuri šiais metais nusprendė pabandyti gyventi be šiukšlių: „Kai kruopščiai viską suplanuoji, tai yra įmanoma. Juk šiandien viską galime perdirbti, panaudoti vėl arba nusipirkti be pakuočių.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...