captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Slate“ žurnalistė apie „Oskarus“: Holivudas – baltaodžių vyrų industrija

Daugiau nei 90 proc. Kino meno ir mokslo akademijos narių yra baltaodžiai, o 70 proc. jų – vyrai, skelbia „The Los Angeles Times“. Anot žurnalo „Slate“ kultūros žurnalistės Aishos Harris, tokia situacija vyrauja ir Holivude, kuris tapo baltaodžių vyrų industrija, o jų kuriami filmai net skatina tokių organizacijų, kaip Kukluksklanas atsiradimą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Skatina atsižvelgi į lytį, rasę ir seksualinę orientaciją

Paskelbus pretendentus į visas „Oskarų“ kategorijas, žiniasklaidoje iki šiandien verda diskusijos, tačiau daugiausiai kalbų įžiebė ne tai, ar paskelbti nominantai tikrai verti laimėti, bet ar Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai vėl netapo „pernelyg balti“.

Kino akademijos prezidentė Cheryl Boone Isaacs teigė esanti nusivylusi, kad šiemet tarp pretendentų gauti „Oskaro“ statulėlę vėl atsidūrė tik baltaodžiai aktoriai. Vadovė sakė, kad akademijai reikia permainų. Nors jau prieš ketverius metus, priimant narius, buvo nuspręsta labiau atsižvelgti į rasę, seksualinę orientaciją ar lytį, C. Boone Isaacs pripažįsta, kad pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip tikėtasi, ir artimiausiu metu Akademija turės dar griežčiau peržiūrėti savo narių sudėtį.

Britų dienraštis „The Guardian“ rašo, kad pernai kino akademijos nariais pretendavo tapti rekordinis skaičius moterų ir etninių mažumų atstovų. Tarp kandidačių moterų buvo ir filmo „Selma“ režisierė Ava DuVernay, kuri sakė pasijutusi pažeminta, kai anksčiau nebuvo nominuota „Oskarui“ kaip geriausia režisierė.

Nors akademija neskelbia savo narių sąrašo, spėjama, kad įvairovės trūkumas šių metų pretendentų sąraše atspindi ir pačios akademijos sudėtį. Kiek anksčiau „The Los Angeles Times“ skelbė, kad daugiau nei 90 proc. akademijos narių yra baltaodžiai. Daugiau nei 70 proc. jų – vyrai.

Iš 40 nominuotų aktorių – nė vieno juodaodžio

Jau ne pirmą kartą pasigirdus kritikai dėl nominantų, šiemet dalis aktorių ir kino industrijos atstovų socialiniuose tinkluose paragino boikotuoti „Oskarų“ ceremoniją. Kino menininkas režisierius Spike Lee socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė negalintis palaikyti „baltųjų lelijų“ apdovanojimų.

„Per dvejus metus tarp 40-ies „Oskarams“ nominuotų aktorių neatsidūrė nė vienas juodaodis. Ar mes nesugebame vaidinti?“ – retoriškai klausė S. Lee. Kino aktorė ir dainų autorė Jada Pinket Smith socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi į gerbėjus sakydama, kad pripažinimo maldavimas ar prašymas menkina orumą.

Britų transliuotojo BBC kalbinta žurnalo „Slate“ kultūros temų autorė Aisha Harris tvirtina, kad iki šiol dauguma juodaodžių kino kūrėjų pelnė „Oskarų“ statules už filmus, kuriuose buvo vaizduojama vergija ir kitos dėl rasės kylančios problemos.

„Jei pažvelgtume į akademijos apdovanojimų istoriją, didžioji dauguma filmų, kurie buvo nominuoti ar laimėjo, buvo filmai apie juodaodžių skausmą ir išgyvenimus. Žinoma, dėl to negalime kaltinti tik Kino akademijos. Reikėtų kalbėti apie patį Holivudą. Holivudas vis dar išlieka baltaodžių vyrų industrija. Holivude iki šiol režisierėmis, scenarijaus autorėmis ar prodiuserėmis nedirba daug moterų“, – tvirtina A. Harris.

Pusiausvyros ieško, skirdami juodaodį ceremonijos vedėją

A. Harris teigimu, televizija, spauda formuoja visuomenės nuomonę, įskaitant nuomonę apie juodaodžius. „Pavyzdžiui, filmas „The Birth of the Nation“ („Tautos gimimas“), pastatytas 1915-aisiais, iš dalies atsakingas už Kukluksklano ir stereotipų apie juodaodžius atsiradimą. Dėl to labai svarbu kalbėti apie įvairovę ir reikalauti, kad tokių pasakojimų būtų daugiau“, – sako kultūros žurnalistė A. Harris.

Vis dėlto, šiemet nuspręsta, kad „Oskarų“ ceremoniją ves juodaodis aktorius Chrisas Rockas. Taip, pasak dalies kino kritikų, bus išlaikyta kino industrijos įvairovė. Užsienio žiniasklaida primena, kad per visą „Oskarų“ istoriją vos kiek daugiau nei 6,5 proc. „Oskarų“ už vaidybą atiteko juodaodžiams menininkams. Tik penki juodaodžiai aktoriai pelnė prestižinę statulėlę už geriausią pagrindinį vaidmenį.

Kino kritikai taip pat iškėlė abejonių ir dėl pasirinktų filmų. Pavyzdžiui, tokios juostos kaip „Krydas: gimęs kovoti“ („Creed“), „Gatvės balsas“ („Straight Outta Compton“) ar „Kerol“ („Carol“) nepateko tarp aštuonių geriausių filmų.

Tarp pretendentų kai kurie tikėjosi išvyksti ir daugiausiai kada nors už parduotus bilietus uždirbusį filmą „Žvaigždžių karai. Galia nubunda“ („Star Wars: The Force Awakens“).

Vienam filmui – net 12 nominacijų

XIX amžiaus išgyvenimo epas, „Hju Glaso legenda“ („The Revenant“) pirmauja Kino akademijos apdovanojimų nominacijose. Šis filmas ir jo kūrėjai pretenduoja į 12 „Oskarų“, tarp kurių – geriausios juostos, geriausio aktoriaus ir geriausio režisieriaus.

„Hju Glaso legenda“ buvo viena iš dviejų daugiausiai „Oskarų“ pranašais vadinamų „Auksinių gaublių“ laimėjusių juostų. Tai neabejotinai sustiprino režisieriaus Alejandro Inarritu galimybę antrą kartą gauti apdovanojimą už geriausią filmą po praėjusių metų filmo „Žmogus paukštis“ („Birdman“) triumfo Kino akademijos apdovanojimuose.

Nemažai ką nustebindamas George`o Millerio „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“ („Mad Max: Fury Road“) atsidūrė antroje vietoje su 10 „Oskarų“ nominacijų, o Ridley Scotto mokslinės fantastikos „Marsietis“ („The Marsian“) pretenduoja į septynias nominacijas.

Tomo McCarthy filmas „Dėmesio centre“ („Spotlight“), tikrais faktas paremta drama apie seksualinį išnaudojimą Katalikų Bažnyčioje atskleidusius žurnalistus, taip pat atsidūrė tarp aštuonių 2015-aisias pastatytų geriausių filmų. Dėl geriausios metų juostos varžysis ir Steveno Spielbergo „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“).

Adamo McKay filmas pagal Michaelo Lewiso knygą apie finansinę 2007–2008 metų krizę „Didžioji skola“ („The Big Short“), apie motinos ir sūnaus nelaisvę pasakojanti drama „Kambarys“ („Room“) bei šeštojo dešimtmečio airių migracijos bangos istorija „Bruklinas“ („Brooklyn“) taip pat pretenduoja gauti „Oskarą“.

L. DiCaprio nominuotas šeštą kartą

Jau šeštą kartą „Oskarams“ nominuotas aktorius Leonardo DiCaprio sukėlė diskusijų, ar pagaliau jam pavyks tapti geriausiu pagrindiniu aktoriumi. Šiemet jis prestižiškiausią kino apdovanojimą pretenduoja gauti už vaidmenį juostoje „Hju Glaso Legenda“. Pats aktorius užsiminė, kad „Oskarą“ jis turėjo gauti jau anksčiau, tačiau vėliau, paklaustas žurnalistų, teigė, kad „Oskarai“ pernelyg nenuspėjami ir jis nieko negali nulemti. Socialiniuose tinkluose jo kolegos ir gerbėjai sako, kad šį kartą L. DiCaprio privalo laimėti.

Apdovanojimą taip pat gali pelnyti Bryanas Cranstonas už vaidmenį filme „Trumbo“ („Trumbo“), Mattas Damonas už juostą „Marsietis“, filme „Styvas Džobsas“ („Seve Jobs“) pagrindinį vaidmenį atlikęs Michaelas Fassbenderis ir Eddie`is Redmayne`as, nusifilmavęs istorijoje apie lytį pakeitusį dailininką „Danų mergina“ („The Danish Girl“).

Aktorė Jennifer Lawrence tapo jauniausia aktore, ketvirtą kartą nominuota „Oskarui“. 25-erių J. Lawrence „Oskarą“ gali pelnyti už Džojos vaidmenį to paties pavadinimo kino juostoje „D-oja“ („Joy“). Dėl geriausios aktorės vardo varžysis ir Brie Larson už vaidmenį filme „Kambarys“, Cate Blanchett už vaidmenį juostoje „Kerol“. „Oskarui“ nominuota ir vaidmenį filme „Bruklinas“ sukūrusi Saoirse Ronan.  Į prestižinį apdovanojimą taip pat pretenduoja Charlotte Rampling už vaidmenį juostoje „45 metai“ („45 Years“).

Filmuose: ir Ebola, ir įvykiai Ukrainoje

 Geriausio užsienio filmo kategorijoje dėl „Oskaro“ varžysis Vengrijos Holokausto drama „Saulio sūnus“ („Son of Saul“), Prancūzijos filmas „Mustangas“ („Mustang“), vaizduojantis konservatyvią Turkijos visuomenę ir problemas, su kuriomis susiduria moterys.

Pirmą kartą geriausio užsienio filmo kategorijoje nominuotas Jordanijos filmas „Tebas“ („Theeb“), kuriame pasakojama apie jauną beduinų berniuką. Taip pat „Oskarą“ pelnyti gali Danijos filmas „Karas“ („War“), kuriame pasakojama istorija apie Danijos karius Afganistane, pagrobtus Talibano judėjimo. Kolumbijos kino kūrėjų nuotykių drama „Gyvatės apkabinimas“ („El abrazo del la serpiente“ ; „Embrace of the Serpent“).

Nors Kino akademija sukritikuota dėl įvairovės trūkumo rasės ar lyties atžvilgiu, negalima paneigti, kad užsienio ir dokumentikos kategorijose temų įvairovė labai plati. Čia nagrinėjamos ir šiandienos problemos, pavyzdžiui, Ebolos virusas Liberijoje, Pakistane taikomas nužudymas dėl garbės atstatymo, konfliktas Ukrainoje. Taip pat kalbama ir istorinėmis temos, pavyzdžiui, apie kolonializmą Amazonės regione, masines žudynes Indonezijoje 1965-aisias ar sveikatos problemas, kurias sukėlė Vietnamo karas.

Prestižinės „Oskarų“ statulėlės bus įteiktos per ceremoniją vasario 28-ąją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...