captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kaip sąstingis Kinijoje ir pinganti nafta paveiks ekonomiką

Kai kurie analitikai teigia, kad sąstingis Kinijoje ir toliau pinganti nafta prisidėjo prie staigaus Europos ir apskritai viso pasaulio rinkų smukimo. Tačiau ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos direktorius Liutauras Petručionis mano, kad tokia nuomonė nepagrįsta, nes Kinijos ekonomika lėtėjo jau anksčiau,  o naftos žaliavų kainų kritimas suteikia vartotojams daug didesnę perkamąją galią.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rinkų smukimą lėmė nepagrįsta baimė

Praėjusią savaitę daugeliui nerimą kėlė situacija pasaulio rinkose. Kinija paskelbė, kad 2015 m. šalies ekonomikos augimas buvo žemiausias per 25 metus. Kadangi Kinijos augimas  laikomas vienu pagrindinių  pasaulinio augimo variklių, dabar tai kelia rimtą nerimą investuotojas. Kai kurie analitikai teigia, kad sąstingis Kinijoje ir toliau pinganti nafta prisidėjo prie staigaus Europos ir viso pasaulio rinkų smukimo.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos direktorius Liutauras Petručionis LRT RADIJUI sako, kad jau prieš prasidedant metams žinojome, jog naftos kainos kris, nes tai manevras spausti amerikiečių gamintojus, kurių aukštos kainos. Taip pat žinome, kad Kinijos rinka lėtėjo jau anksčiau. Taigi, pabrėžia L. Petručionis, čia nieko naujo, o susieti tai su rinkos nuosmukiu, kuris vyksta paskutines savaites, yra visiškai nepagrįsta.

Jo nuomone, pagrindiniai veiksniai, nulėmę paskutinį rinkų smukimą, yra nepagrįsta baimė ir nežinojimas, kas bus toliau: „Reikia atsižvelgti į tai, kad nežinome, kaip kis infliacija, be to, krintant žaliavų kainoms, atsiranda spaudimas infliacijai judėti defliacijos lygio link, ir tada žmonės pradeda panikuoti.“

Taigi, mano L. Petručionis, situaciją pasaulio rinkose sieti su naftos kainų kritimu neracionalu. Pasak jo, pavyzdys galėtų būti, kai šalys gamintojos, eksportuojančios naftą, investuoja į užsienio rinkas, kad išlaikytų savo investicijas, o tada, kai naftos kaina krinta, tas investicijas bando „ištraukti“. „Iš tikrųjų, jeigu jie tai būtų suplanavę, būtų ištraukę savo investicijas daug anksčiau. [...]  Manau, kad tai nauja rinkų reakcija ir netikėtas nukritimas. Be to, panašus kritimas buvo rugsėjį – rinka krito ir netikėtai vėl atsigavo“, – pastebi pašnekovas.

Kinijos vyriausybė, reaguodama į padėtį, paleido didžiausią kiekį grynųjų per paskutinius trejus metus. Tačiau šios ekonomikos skatinimo priemonės nesumažino įtampos taip, kaip norėta. Ir, nors penktadienį Kinijos rinkos šiek tiek atsigavo, ekspertai teigia, kad nevertėtų pasitikėti oficialios komunistų valdžios bendra informaciją apie šalies ekonominę padėtį.

Tačiau tikrai aišku, kad  po ilgiau nei dešimtmetį trukusio staigaus augimo Kinija pastaruosius dvejus metus patiria skaudų lėtėjimą. Ieškodama būdų, kaip spręsti užsitęsusią stagnaciją, Kinijos valdžia neseniai skelbė, kad iš eksporto sieks persiorientuoti į vidinį vartojimą. „Nors oficiali statistika iš piršto laužta, bet 6,5–7 proc. augimas yra kažkas, ko daug Vakarų šalių pavydėtų. O strategija būtinai persiorientuoti yra labai sveikintina“, – pabrėžia L. Petručionis.

Vien eksportas Europos ekonomikai nepadės

Praėjusią savaitę taisyti situaciją Europos rinkose ėmėsi ir Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi. Jo žinia apie galimus monetarinės politikos pokyčius kovo mėnesį įpūtė rinkų dalyviams pasitikėjimo ir Senojo žemyno akcijų rinkos fiksavo teigiamą pašokimą.

Kai kurie ekspertai teigia, kad prieš JAV dolerį silpnėjantis euras davė teigiamą postūmį į eksporto rinką savo veiklą nukreipusioms bendrovėms. Tačiau, pasak L. Petručionio, nereikėtų tikėtis, kad vien eksportas padės Europos ekonomikai.

„Šiuo metu, atsižvelgiant į bendrą pasaulinę perspektyvą, Europai labai sudėtingas laikotarpis. Nors silpnėjantis euras tarsi turėtų padėti daugeliui eksporto įmonių ir atgaivinti jas, tačiau pagrindinės Europos ekonomikos labai stipriai priklausomos nuo eksporto į išsivysčiusias, o ne į besivystančias šalis. Taigi tikėtis, kad Europai padės silpnėjantis euras, būtų labai naivu. Kita vertus, amerikiečių rinka, kur eksportas sudaro didelę dalį vidaus produkto, šiuo metu yra labai stipri ir sveika“, – kalba L. Petručionis.  

Manyti, kad žemos naftos kainos sugriaus pasaulio ekonomiką, naivu

Yra analitikų, kurie prognozuoja netgi pasaulinę bankrotų laviną ir mano, kad ateityje galima tikėtis netgi blogesnės nei 2007 m. prasidėjusi krizė. Tačiau L. Petručionis tokios drastiškos ateities neprognozuoja.

„Bendrovės, kurios gamina naftos produktus ir kurių tikimybė bankrutuoti jau dabar didesnė, yra pakilusios nuo rugsėjo. Taigi čia nieko naujo. Manyti, kad žemos naftos kainos sustabdys ir sugriaus pasaulio ekonomiką, yra naivu, juk naftos žaliavų kainų kritimas suteikia vartotojams daug didesnę perkamąją galią, nes tada krinta visų produktų kainos. Atsižvelgiant į vidutines ir ilgalaikes perspektyvas, naftos kainų kritimas naudingas vartotojams“, – kalba L. Petručionis.

Praėjusią savaitę naftos kaina dar šiek tiek smuktelėjo netrukus po to, kai tarptautinė bendruomenė Iranui panaikino sankcijas ir vėl atvėrė kelią eksportuoti naftą. Tačiau sausio 22 d. naftos kainos šovė iš 12 metų žemumų ir vėl kainavo kiek daugiau nei 30 dolerių už barelį.

L. Petručionis teigia, kad didelio naftos brangimo tikėtis neverta, tačiau stabilumo galima laukti jau artimiausiu metu: „Buvo užtektinai galimybių laikyti ir saugoti naftą, o tos galimybės plečiamos toliau. Kadangi yra vietos, kur galima naftą saugoti, laikui bėgant turėtų atsirasti kainų stabilumas. Kadangi daugelis gamintojų tokių žemų kainų neišlaikys, jos laikui bėgant turi bent kažkiek pakilti.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...