captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: netrukus paaiškės, kiek Lenkijai įdomios mažos valstybės

Mažos valstybės tokioje suaktyvėjusioje geopolitinėje aplinkoje turi arba integruotis, arba ieškoti koalicijos partnerių, arba šlietis prie stipresniųjų, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas. Todėl, pabrėžia jis, Lietuva toliau turėtų ieškoti koalicijos bičiulių, o santykiai su nauja Lenkijos vyriausybe parodys, ar ši šalis gali būti strateginis partneris ir kiek jai įdomios mažosios valstybės.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pavojus Šengeno zonai ir sankcijos Rusijai

L. Linkevičius metinėje spaudos konferencijoje sakė, kad reikia stiprinti išorinės sienos kontrolę ir turi veikti vadinamasis registracijos mechanizmas. Kol viso to nėra, anot jo, šalys imasi savo vienašalių arba dvišalių veiksmų, norėdamos išsaugoti tai, kas svarbiausia. „Kai šitaip užsidaroma, vieni daro išvadas, kad tai – jau Šengeno pabaiga. Bet aš sakyčiau, kad kai kurios minimalios priemonės galbūt ir turi būti įvestos (noriu pabrėžti – laikinai) tam, kad būtų išsaugota tai, kas sukurta. Pripažįstu, kad tai yra iššūkis, ir Šengeno zonai 2016 m. bus tikrai didelis išbandymas“, – tvirtina ministras.

Jis teigia, kad sankcijos Rusijai gali būti pratęstos, jeigu ji nesilaikys Minsko susitarimo: „Sankcijos, įvestos prieš Rusiją, nulemtos būtent Minsko susitarimų nevykdymo – kol kas mes nematome požymių, kad jie būtų vykdomi.“ Praėjusią parą Donecko srityje, pasak L. Linkevičiaus, oro uosto regione, buvo 20 apšaudymų, o tai vadinti paliaubomis sudėtinga.

„Kiekvieną dieną stebime situaciją ir, jei laikysimės principų, kuriuos esame patys nustatę, sankcijos turi būti pratęstos. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai irgi bus tam tikras procesas. Kadangi sankcijos įmonėms (jų yra maždaug 37) galioja iki liepos 31 d., tai individualūs sąrašai turėtų būti peržiūrėti kovo viduryje. Tame sąraše yra 170 asmenų“, – tikina L. Linkevičius. Jis priduria, kad kiekvienas atvejis turėtų būti nagrinėjamas individualiai, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kaip vykdomi Minsko susitarimai.

Lietuva renkasi integracijos politiką

Ministro žodžiais, birželio 4 d. esame pakviesti pradėti stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizaciją procesą. Ši organizacija – 34 pasaulio valstybių, kurių ekonomika klesti labiausiai, klubas. Ten patekti, mano ministras, yra ne tiek prestižas, kiek ekonominė bei praktinė nauda tvarkant ūkį, racionaliai paskirstant resursus, tam tikra prasme pertvarkant teisinę bazę, nes [bus galima] prieiti prie labai didelės analitinės duomenų bazės.

„Kaip rodo net didžiųjų pasaulio ekonomikų praktika ir patirtis, buvimo toje organizacijoje nauda tikrai atperka visus stojimo proceso kaštus. Taigi procesas prasidės birželio 4 d. ir truks maždaug dvejus su puse metų“, – sako L. Linkevičius.

VDU profesoriaus Mindaugo Jurkyno teigimu, mažos valstybės tokioje suaktyvėjusioje geopolitinėje aplinkoje turi arba integruotis, arba ieškoti koalicijos partnerių, arba šlietis prie stipresniųjų. Jis sako, kad Lietuva bando amortizuoti Rusijos inicijuojamus konfliktus, „europėjimo linkme“ veikti reformas Ukrainoje, Gruzijoje, tačiau primena, kad ne viskas priklauso nuo mūsų.

„Lietuva toliau turėtų ieškoti koalicijos bičiulių. Tokie klausimai, kaip Visagino atominės elektrinės statybos projektas, neturėtų kyboti ore. Yra suinteresuotų, kad projektas įvyktų, ir yra to nenorinčių. Manau, toks projektas didina mūsų energetinę nepriklausomybę“, – tvirtina profesorius. Santykiai su nauja Lenkijos vyriausybe, jo manymu, parodys, ar ši šalis gali būti strateginis partneris ir kiek jai įdomios mažosios valstybės.

Svarbūs pabėgėlių ir Rytų kaimynystės klausimai

Pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos uždaviniai, anot VU TSPMI docentės Dovilės Jakniūnaitės, nesikeis. Jos žodžiais, išliks svarbūs pabėgėlių ir Ukrainos klausimai. „Praeitais metais Lietuva baigė pirmininkauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Reikėtų apmąstyti ir suprasti, kokią naudą iš to galime gauti šiemet. Tai nematomas, bet svarbus iššūkis“, – mano D. Jakniūnaitė.

M. Jurkynas pastebi, kad didžiausi iššūkiai Lietuvai neramiame politiniame kontekste yra susiję su Rytų kaimynyste, reformomis Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje. Pasak jo, svarbu įsitvirtinti Europos Sąjungoje ir NATO. Profesorius siūlo nepamiršti energetinio saugumo ir politinės socializacijos klausimų.

Populizmas – iššūkis pasauliui

„Priverstinė žmonių migracija – šiuo laikotarpiu didžiausia problema visame pasaulyje. Iš to ir kyla kiti iššūkiai: terorizmo Europoje ir JAV grėsmė bei stiprėjantis populizmas, kuriuo įvairios politinės jėgos stengiasi išnaudoti žmonių nesaugumą savo tikslams“, – teigia D. Jakniūnaitė.

Jos nuomone, šiemet dėmesį reikėtų kreipti į ekonomiškai ir politiškai nestabilią Kiniją, Vidurinių Rytų regioną (ne tik Siriją, bet ir Libiją, Turkiją, priimančią itin daug pabėgėlių, Egiptą). Nors docentė džiaugiasi Paryžiuje pasiektais susitarimais dėl klimato kaitos, tačiau tikina, kad jie buvo labai deklaratyvūs. „Derybos tęsis ir šiemet. Žiūrėsime, ar valstybės pajėgios susitarti bendražmogišku klausimu“, – LRT RADIJUI sako ji.

Kaip svarbų užsienio politikos įvykį M. Jurkynas mini ir šiemet vyksiančius JAV prezidento rinkimus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...