captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvijos eglučių augintojams – smūgis ir iš Rusijos

Kalėdos jau praėjo, tačiau eglučių prekyba Latvijoje dar nesibaigia – rusakalbiai šalies gyventojai Kalėdas švęs sausį. Latviškų eglučių augintojai džiaugiasi augančiu šių medelių eksportu, ypač į kaimyninę Rusiją. Pernai į šią šalį išgabenta apie 20 tūkst. eglučių, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Manoma, kad eglučių eksporto mastas į Rusiją nesikeis ir šiais metais. Tačiau latviškų eglučių augintojai skundžiasi augančiu eglučių importu, daugiausia – iš Rusijos. Dalis rusiškų eglučių į Latviją atkeliauja nelegaliai. Tai – rimtas smūgis vietos augintojams.

Sumažėjo eilės Latvijos ir Rusijos pasienyje

Šiuo metų laikotarpiu – neįprasta ramybė prie Latvijos ir Rusijos sienos. Anksčiau, baigiantis metams, abiejų šalių pasienyje nusidriekdavo kilometrinės eilės, o šiuo metu leidimo įvažiuoti į Latviją ir Rusiją laukia vos keletas automobilių.

Tiesa, pasak Latvijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų, prieš porą mėnesių į Rusiją vykstančių automobilių buvo padaugėję iki poros šimtų, tačiau eilės greit ištirpo.

Neabejojama, kad eilės Latvijos ir Rusijos pasienyje sumažėjo dėl Europos Sąjungos ekonominių sankcijų Rusijai. Latviškų prekių eksportas į Rusiją per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 27 proc., rusiškų prekių importas – 4 proc.

Šprotų gamintojai ieško naujų rinkų

Nors Latvijos šprotų gamintojai prarado Rusijos rinką, kuri jiems buvo pagrindinė, nė viena šprotų gamykla nėra bankrutavusi. Tiesa, maždaug trečdalis įmonių dirba tik tada, kai turi konkrečių užsakymų, o jų darbuotojai nuolat išleidžiami nemokamų atostogų.

Daug vilčių dėta į egzotiškas rinkas, viena jų – Kinijos, tačiau į šią šalį šprotų kol kas išvežama labai nedaug. Nelengva dėl šprotų eksporto derėtis ir su Šiaurės bei Pietų Amerikos šalimis. Čia latviškais šprotais domimasi, tačiau, norint patekti į šias rinkas, būtina įveikti daugybę biurokratinių kliūčių.

Tačiau šprotai jau sėkmingai eksportuojami į Japoniją. Jų paklausa čia auga: iki šiol šprotus į Japoniją eksportavo viena latvių įmonė, o kitąmet eksportuos jau keturios. Tačiau net ir pačiu geriausiu atveju Japonijai teks tik iki 5 proc. į Rusiją eksportuoto šprotų kiekio.

Galima rinktis elektros energijos tiekėją

Nuo šių metų pradžios Latvijos įmonės bei gyventojai gali rinktis elektros energijos tiekėją, kurių Latvijoje šiuo metu yra penki. Tiesa, galimybe rinktis elektros energijos tiekėją kol kas pasinaudojo vos 1 proc. šalies gyventojų, nors kaimyninėje Estijoje per tą patį laikotarpį – daugiau kaip 5 proc.

Naujoji prekybos elektros energija tvarka užtikrina lankstesnę kainų politiką – parduodama biržos kaina, o ji, pasak specialistų, beveik visada yra mažesnė. Taip pat pabrėžiama, kad kitais metais biržos kaina dar labiau mažės – tai užtikrins naujoji elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos.

Vertindami savo finansinę padėtį besibaigiančiais metais, 8 proc. namų ūkių atstovų pabrėžia, kad jų padėtis šiais metais labai pablogėjo. O 44 proc. namų ūkių atstovų įsitikinę, kad jų padėtis šiais metais nei pablogėjo, nei pagerėjo.

Tik 20 proc. apklaustųjų teigia, kad 2015 m. jiems buvę itin geri. Kaip pagrindinę gyvenimo blogėjimo priežastį 38 proc. respondentų mini prekių bei paslaugų kainų augimą, nors oficialiai Latvijoje jau keletą metų fiksuojama defliacija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...