captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: Minsko susitarimai daug naudingesni Rusijai negu Ukrainai

Iš esmės Minsko susitarimai negalioja, tik valstybių lyderiai nori parodyti, kad susitarimų laikomasi, ir patvirtinti efektyvų Normandijos ketverto darbą, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto mokslų daktaras Giedrius Česnakas. „Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui reikia parodyti, kad jie sugeba susitarti su Vladimiru Putinu ir kad sugeba priversti jį klausytis. Nors patys Minsko susitarimai, mano vertinimu, nelabai naudingi Ukrainai – daug nenaudingesni Ukrainai negu Rusijai“, – pastebi politologas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Minsko susitarimo įgyvendinimą Ukrainos vadovas Petro Porošenka trečiadienį telefonu aptars su Vokietijos kanclere ir Rusijos bei Prancūzijos prezidentais. Pone Česnakai, vis konstatuojama, kad iš esmės Minsko susitarimų nesilaikoma arba nelabai laikomasi. Ką tada gali pakeisti pokalbis, ką siekia susitarti šalių lyderiai?

– Čia ir yra didžiausias paradoksas, kad iš esmės Minsko susitarimai kaip ir negalioja, nes, pavyzdžiui, nuo susitarimų pradžios vasario mėnesį žuvo daugiau nei 3 300 žmonių. Tai tarptautiniuose santykiuose laisvai apibūdinama kaip „visa skalė“. Tik valstybių lyderiai nori parodyti, kad susitarimų laikomasi, ir patvirtinti efektyvų Normandijos ketverto darbą. Pačiai Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui reikia parodyti, kad jie sugeba susitarti su Vladimiru Putinu ir kad sugeba priversti jį klausytis.

Nors patys Minsko susitarimai, mano vertinimu, yra nelabai naudingi Ukrainai – daug nenaudingesni Ukrainai negu Rusijai ir kitai kariaujančiai šaliai. Be to, kadangi dauguma punktų neįgyvendinta, reikia susitarti dėl 2016 m. darbotvarkės. Tai pakankamai stipriai liečia Ukrainą, nes nėra konstitucijos pataisos dėl didesnės autonomijos – tiesa, buvo vienas balsavimas, bet reikia dar antro, tik labai abejotina, ar pavyks surinkti 300 balsų. Taip pat sudėtinga humanitarinė situacija, patys ESBO stebėtojai neseniai buvo apšaudyti. Taigi matome, kad susitarimų nesilaikoma, todėl bandoma kalbėtis ir parengti naują darbotvarkę.

– Ukrainos prezidentas antradienį pasirašė parlamento priimtą įstatymą dėl papildomų ekonominių sankcijų Rusijai: nuo kitų metų Ukraina turėtų uždrausti cigarečių, alkoholio, mėsos, daugelio pieno produktų bent jau įvežimą iš Rusijos. Maskva irgi yra priėmusi įstatymą, kuris numato muitus ir įvairius draudimus Ukrainos prekėms. Kuo tai reikšminga? Panašu, kad ekonominiai ryšiai tampa vis mažiau tamprūs.

– Taip, Rusija ilgai buvo svarbiausia Ukrainos prekybos partnerė. Ji lieka ir dabar, tačiau, Ukrainai pasirašius susitarimą su Europos Sąjunga, tampa akivaizdu, kad Ukraina persiorientuoja į Europos rinkas ir galvoja apie naujus kokybės standartus. Be to, Ukrainos prezidento pasirašytas įstatymas yra atsakas į anksčiau priimtą Rusijos įstatymą.

Tačiau galima sakyti, kad Ukrainos ekonominė situacija yra gana sudėtinga, nes ji išgyvena tik iš Vakarų valstybių paskolų. Taip pat man atrodo, kad Vakarų valstybės turėtų peržiūrėti savo politiką pačios Rusijos atžvilgiu. Tai turėtų padaryti ir pati Vokietija, kuri numato tiesti naują dujotiekį Baltijos jūroje iš Rusijos: jei sumažėtų dujų tranzitas per Ukrainą, tai dar prasčiau atsilieptų šios valstybės ekonomikai. Ar tai reikštų, kad ES valstybės, ir pati Vokietija, suteiks daugiau paskolų ir finansinių instrumentų, irgi svarbūs klausimai, kuriuos būtina spręsti.

– Ar pritartumėte Ukrainos premjerui, kuris sako, kad be tarptautinio fondo ir kitų kreditorių pagalbos Ukraina ekonomikos, nualintos krizės ir karo, negalės atkurti? Taip pat Ukrainos premjeras sako, kad Kijevas kitais metais tikisi gauti apie 10 mlrd. dolerių finansinės paramos.

– Taip, [...] daugiausia tikimasi iš JAV ir ES. Be abejo, be paskolų Ukrainos ekonomika visiškai neveikia. Ukraina Rusijai nesumokėjo 3 mlrd. dolerių paskolos, todėl Rusija ją paskelbė formaliai bankrutavusia. Taigi be Vakarų valstybių paskolų ir finansinio palaikymo Ukraina tikrai neišgyvens. Žinoma, Ukrainoje reikia ir dar didesnių pokyčių, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, bet juos priimti gana sudėtinga ir dėl žmonių nepasitenkinimo, ir dėl išlikusios korupcijos. Situacija yra sudėtinga ir reikia finansinės paramos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...