captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai „Lukoil“ pasitraukimo nesureikšmina

Degalinių tinklo „Lukoil“ pasitraukimas iš Lietuvos didelės įtakos valstybei neturės ir tai yra dėsningas atvejis, o ne politinių aplinkybių paskatintas sprendimas. Taip teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas. Vilniaus universiteto (VU) lektorius Romas Švedas įvardija, kad Lietuvos gyventojai, pasitraukus „Lukoil“, laimės dvigubai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Įžvelgia daugiau ekonominių priežasčių

Anot V. Rūko, į „Lukoil“ pasitraukimą iš Lietuvos nereikėtų žiūrėti rimtai, nes bendrovė jau pasitraukė iš kai kurių kitų Rytų Europos valstybių: Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Estijos. „Todėl Lietuvos atvejis – degalinių tinklo pardavimas ar pasitraukimas iš šios rinkos yra dėsningas“, – tvirtina V. Rūkas.

Jam antrina VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas. Pasak jo, pagrindinės „Lukoil“ pasitraukimo priežastys ekonominės, o ne politinės, kaip bandoma teigti. „Pritarčiau kitų apžvalgininkų nuomonei, kad vis dėlto ekonomikos yra daugiau nei politikos. Šią savo nuomonę argumentuočiau jau įvykusiu faktu – iš Lietuvos jau pasitraukė „Gazprom“. [...] Šis veiksmas strategine prasme keleriopai svarbesnis už „Lukoil“ išėjimą iš Lietuvos rinkos, nes degalinėse vykdoma mažmeninė prekyba“, – aiškina R. Švedas.

Jis priduria, kad politinės pažiūros, Lietuvos gyventojų nuotaikos galėjo turėti įtakos tokiam degalinių tinklo sprendimui, tačiau atkreipia dėmesį, kad tas nuotaikas lėmė paties Rusijos prezidento elgesys.

Už degalinę – 1 mln. eurų

Nors pastebima, kad „Lukoil“ gali perpirkti kiti, o valdyba išliktų ta pati, V. Rūkas pabrėžia, kad negalima sakyti, jog niekas tokiu atveju nepasikeis. „Jei akcininkas ar savininkas šiuo metu yra „Lukoil“ arba bent didžiosios dalies „Lukoil Baltija“ savininkas yra rusiškas „Lukoil“, tai, net jei vadovas liks tas pats, savininkas turėtų keistis. Kaip tai vyks, sunku spręsti ir prognozuoti. Vis dėlto šis degalinių tinklas yra didžiausias Lietuvoje ir jo kaina ir vertė tikrai didelė“, – akcentuoja V. Rūkas.

R. Švedas nurodo, kad įsigyti „Lukoil“ degalines būtų paranku, nes jos jau įrengtos, taip pat sukurta reikalinga infrastruktūra. Todėl, eksperto teigimu, galimi du variantai: arba degalines nusipirks didelis žaidėjas, arba jas išsidalins mažesnių degalinių tinklų savininkai.

„Vienas variantas, kaip mano ekonomistai, – galėtų ateiti didelis žaidėjas. Bet Lietuvoje jų jau yra: „Statoil“, „Neste“, „PKN Orlen“, todėl ne taip paprasta ateiti į Lietuvą. Kitas variantas – degalines išsidalinti mažiesiems žaidėjams. Sakyčiau, kad antras variantas realesnis“, – daro išvadą R. Švedas.

V. Rūkas neatmeta galimybės, kad „Lukoil“ nuosavybę Lietuvoje galėtų įsigyti kitas didelis degalinių tinklas, tačiau sutinka, kad tai mažiau tikėtina. „Labiau įmanoma, kad degalinių tinklą perims arba dabartinis vadovas su [...] finansiniu investuotoju, arba konkurse mėgins dalyvauti ir degalines įsigyti jau egzistuojantys tinklai. Kaina svyruoja, „Lukoil“ turima rinkos dalis pati turi vertę. Jei rinkoje nori pirkti ar parduoti vieną degalinę, kaina svyruoja apie 1 mln. eurų. Žinoma, kaina priklauso nuo vietos ir degalinės būklės“, – tvirtina V. Rūkas.

Lietuvos gyventojai laimėtų dvigubai

R. Švedas įsitikinęs, kad Lietuvos gyventojai, pasitraukus „Lukoil“, laimėtų dvigubai. „Vienas laimėjimas – ekonomika. Konkurencija lems, kad paslaugų kokybė gerės, kaina bus konkurencinga. Dėl to vartotojai turėtų tik laimėti. Kitas aspektas – vertybinis. „Lukoil“ siejama su Rusijos kapitalu ir su Kremliaus vykdoma politika“, – vardija R. Švedas.

Jo aiškinimu, Rusijos sprendimai pasitraukti iš Lietuvos dujų rinkos ir mažmeninės naftos rinkos rodo ir vertybinį Lietuvos vartotojų elgesį, todėl tai – vertybinis laimėjimas. „Jei perkame Rusijos valstybės valdomų įmonių produktus, neišvengiamai remiame Rusijos valstybės ir Kremliaus vykdomą politiką“, – sako R. Švedas.

V. Rūkas priduria, kad „Lukoil“ pasitraukimas didelės įtakos valstybei neturėtų, nes bendrovė vykdo mažmeninę, o ne didmeninę prekybą degalais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...