captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žvaigždžių karai“ vėl ekranuose: kas lemia jų populiarumą?

„Žvaigždžių karai“ – moderni legenda mūsų laikams, todėl jie iki šiol išlieka aktualūs. Taip LRT RADIJUI tvirtina filmo gerbėjas, radijo laidų vedėjas iš Niujorko Deanas Amsleris. Kino apžvalgininkas Povilas Sabaliauskas sako, kad įspūdį žiūrovams daro ir vaizdo efektai bei visuomet aktualios temos, ir priduria, kad pats istorijos kūrėjas George`as Lucasas nesugebėjo to suprasti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Filmas paskatino draugijų kūrimąsi

Interneto erdvė tiesiog kaista nuo komentarų, koks bus naujasis „Žvaigždžių karų“ filmas. Fantastikos gerbėjai rašo, komentuoja, pykstasi, į savo „Facebook“ nuotraukas „įklijuoja“ šviesos kardus ir nekantriai laukia. Taip nekantriai, kad oficialiai dar nepasirodžius filmui į pirmuosius kino seansus pasaulyje jau parduota bilietų už 100 mln. dolerių. Tai pusė filmui skirto biudžeto – rekordinis pasiekimas.

Vienas prisiekusių „Žvaigždžių karų“ gerbėjų D. Amsleris dėl interviu, įrašyto programa „Skype“, nepatingėjo atsikelti 3 val. ryto. Jis nulipo į rūsį, sausakimšą „Žvaigždžių karų“ atributikos, ir net pasipuošė šviesos kario, džedajaus, apranga – baltu, į vienuolio abitą panašiu drabužiu.

„Čia mano vyriška slėptuvė. Joje yra keletas šviesos kardų, kuriais ypač didžiuojuosi. Jie labiausiai mane sieja su „Žvaigždžių karais“ ir džedajų skleidžiamomis vertybėmis. Taip pat čia yra mokytojas Joda, robotas R2-D2. Tiesiog įspūdinga, kaip, bėgant metams, dideliam mano merginos nusivylimui viskas čia kaupiasi“, – LRT RADIJUI sako D. Amsleris.

Jis „Žvaigždžių karus“ pamėgo vaikystėje, o dabar jam – 46-eri. Vyras priklauso pasauliniam „Žvaigždžių karų“ gerbėjų klubui „Džedajų draugija“. „Neseniai mane įtraukė į džedajų tarybą. Tai komisija, kuri prižiūri ir priima naujus narius. Turime aiškius narystės reikalavimus, kurių reikia rimtai laikytis. Galima sakyti, kad esame teisėjai, vertiname, ar naujų narių kostiumai reikiamos kokybės, ar tiksliai atitinka matytus filmuose“, – vardija D. Amsleris.

Nagrinėjamos iki šiol aktualios temos

Ši manija prasidėjo beveik prieš 40 metų – 1977 metais, kai pasirodė pirmasis filmas „Žvaigždžių karai: nauja viltis“. Tai pasakojimas apie sukilėlių aljansą, organizaciją, siekiančią nuversti tironiškąją galaktikos imperiją, kurią valdo blogio įsikūnijimas – imperatorius Dartas Sidijus ir jo mokinys Darthas Vaderis. Sukilėlius į priekį veda jaunas džedajus Luke`as Skywalkeris.

Kodėl „Žvaigždžių karai“ išlieka populiarūs? Vienas iš atsakymų – visais laikais šiuose filmuose žmonės atranda svarbių ir jaudinančių temų: gėrio ir blogio kova, kuri šį kartą vyksta mosuojant lazeriniais šviesos kardais, įkvepianti herojaus istorija, kaip pačiame galaktikos užkampyje užaugęs svajotojas Luke`as Skywalkeris tampa brandžiu žmogumi ir visos galaktikos išsigelbėjimu.

Taip pat žiūrovus domina puolusio angelo istorija – daug žadantis jaunuolis, džedajų karys Anakinas Skywalkeris dėl puikybės ir galios troškimo atsigręžia į pražūtingą tamsos pusę ir tampa Darthu Vaderiu. Be abejo, patraukia ir jaudinanti tėvo ir sūnaus drama. Pati garsiausia „Žvaigždžių karų“ scena – kur Luke`as Skywalkeris kaunasi su Darthu Vaderiu ir staiga sužino, kad kovoja prieš savo tėvą.

„Tai legenda mūsų laikams, moderni autoriaus sukurta pasaka. Nuostabu tai, kad nesvarbu, kiek kartų bežiūrėtum „Žvaigždžių karus“, visada atitrūksi nuo realybės ir patirsi nuostabą. [...] Vaizdas pradžioje, kai rodomas imperijos kosminis laivas, grąžina ten, kur tai pamačiau pirmą kartą, – į automobilį kine po atviru dangumi. Šalia – mano tėvas, kurio jau nebėra“, – prisimena D. Amsleris.

Trilogija įspūdį darė ir politikams

„Žvaigždžių karai“ svarbūs ir jaunajai kartai. Kino apžvalgininkas P. Sabaliauskas filmus vertina griežtai ir kartais kandžiai, tačiau neslepia, kad yra „Žvaigždžių karų“ gerbėjas. Jo tvirtinimu, šis filmas žiūrovams suteikia teigiamų emocijų, skatina svajoti.

„Jeigu nagrinėtume „Žvaigždžių karus“, pastebėtume, kad šis filmas atitinka vesterno žanro kriterijus: didelės erdvės, gėris kovoja prieš blogį. Šios temos būdingos vesternui, bet tai yra tarsi vesternas kosmose ir nieko panašaus iki tol nebuvo sukurta. Be to, specialieji efektai net ir dabar iš tikrųjų atrodo labai neblogai, nors visko pasiekta, naudojant lėles, modelius“, – atkreipia dėmesį P. Sabaliauskas.

Jo teigimu, į specialiuosius efektus buvo įdėta labai daug darbo, tačiau patys savaime jie nepadaro filmo vertybe. „Jie veikia tada, kai sukuria įtikinamą aplinką, t. y., kai žiūrovas patiki, kad tai tikra“, – sako P. Sabaliauskas.

„Žvaigždžių karai“ už Atlanto tokie populiarūs, kad jais 1983 m. buvo pavadinta JAV prezidento Ronaldo Reagano strateginės gynybos iniciatyva, kuri numatė iš dalies Žemėje, iš dalies kosmose sukurti priešraketinę sistemą. Ši sistema turėjo apsaugoti JAV ir Vakarų Europą nuo sovietų branduolinių raketų. Šios idėjos buvo atsisakyta po dešimties metų.

G. Lucasas – ir mylimas, ir nekenčiamas

„Žvaigždžių karų“ istorijos autorius G. Lucasas yra užsitarnavęs fantastikos gerbėjų meilę, bet taip pat yra užsitraukęs jų pyktį. 1983 m. pasirodęs filmas „Žvaigždžių karai: epizodas VI – džedajaus sugrįžimas“ užbaigė klasika tapusią trilogiją. Nauji trys filmai pasirodė po 16 metų. „Žvaigždžių karų“ priešistorę vaizduojantys filmai sukėlė tikrą nusivylimą. Nors naująją trilogiją prodiusavo ir dar scenarijaus autoriumi pasišovė būti pats G. Lucasas, priešistorė nė iš tolo neprilygo senajai trilogijai.

„Manau, jis nelabai suprato, kodėl žmonėms patinka „Žvaigždžių karai“. Jam atrodė, kad žmonės „Žvaigždžių karus“ mėgsta dėl specialiųjų efektų ir šviesos kardų kautynių. Jis tai „kibirais tempė“ į priešistorę, bet iš tikrųjų esmė buvo ne ta. „Žvaigždžių karai“ mylimi dėl veikėjų“, – pabrėžia P. Sabaliauskas.

Anot jo, pirmojoje trilogijoje žiūrovus veikė žmogiškasis efektas, kuris priešistorės filmuose nebuvo išvystytas. „Tų filmų scenarijai labai prastai parašyti. Tai – visa ko priežastis. Aktoriai, jeigu neturi medžiagos, su kuria galėtų dirbti, nieko ir neišspaus. Toks geras aktorius kaip Ewanas McGregoras, kuris vaidino Obi-Wan Kenobi,  priešistorėje – siaubingas. Beje, visi kiti – tokie patys“, – komentuoja P. Sabaliauskas.

Antroji trilogija paneigė pirmosios vertybes?

Didžiausias šokas gerbėjus ištiko, kai jie išgirdo, kas naujuose filmuose kalbama apie jėgą. Tai labai svarbus „Žvaigždžių karų“ aspektas – mistinės jėgos sąvoka senuosiuose filmuose reiškia visa vienijančią galią. Tai kažkas panašaus į Dievą ar absoliutą. Jėga viską supa, smelkia ir vienija galaktiką. Dažnai filmuose girdimas palaiminimas – tegul jėga būna su tavimi. To linki ir dažnas „Žvaigždžių karų“ gerbėjas. Filmuose, kuo esi jautresnis jėgai ir jai paklusti, tuo išmintingesnis ir stipresnis tampi.

G. Lucasas naujoje trilogijoje veikėjų lūpomis pasakoja, kad su jėga bendrauti ir ją įvaldyti gali ne tie, kurie to siekia, bet tie, kurių kraujyje tiesiog yra didelis kiekis specialių mikroorganizmų. Kitaip sakant, dvasiniai aspektai pakeičiami biologinėmis savybėmis.

„G. Lucasas tiesiog iš po savo kojų išsitraukė kilimėlį. Didelė dalis žmonių tai priėmė kaip įžeidimą, nes tai yra suprimityvinimas. Originalioji trilogija bandė įdiegti, kad pats žmogus atsakingas už savo veiksmus, kad jis gali rinktis. Priešistorės filmai jėgą numažino iki mikroorganizmų lygmens“, – tvirtina P. Sabaliauskas.

Jis priduria, kad antrojoje trilogijoje pradedama kalbėti apie likimus, pranašystes, apie kuriuos nebuvo užsiminta pirmojoje trilogijoje. „Nebėra dėl ko būti įkvėptam. „Žvaigždžių karų“ priešistorėje sunaikinama „Žvaigždžių karų“ dvasia“, – įsitikinęs P. Sabaliauskas.

Legendą siekia prikelti senais vaizdo efektais

„Žvaigždžių karų“ kūrėjams tenka sunki užduotis – prikelti legendą. Todėl vietoje G. Lucaso naująjį filmą režisavo Jeffrey Jacobas Abramsas. Ši žinia buvo sutikta palankiai, nes J. J. Abramsas užaugo su tikrąja trilogija, pats yra tikras „Žvaigždžių karų“ gerbėjas ir žino, kokia jų vertė.

Be to, šis režisierius naujame filme stengiasi atkurti kuo daugiau natūralumo. Kuriant G. Lucaso paskutinįjį filmą aktoriai vaidino prieš vadinamąjį mėlyną ekraną – viskas buvo sukurta kompiuteriu. J. J. Abramso stilius – filmuoti realias vietoves, naudoti kostiumus ir kaukes.

Beje, kai kurie robotai jo filme iš tikrųjų veikia ir juda. „Žvaigždžių karai: galia nubunda“ pasakos, kas galaktikoje nutinka, praėjus 30 metų nuo Luke`o Skywalkerio ir jo draugų žygdarbių. Tiek težinoma. Visas siužetas iki pat premjeros autorių buvo kruopščiai slepiamas.

Šį kartą nuošalyje likęs G. Lucasas filmo gerbėjus paragino nesinešti į kino sales savo netikrų, bet vis tiek įtarimų galinčių sukelti šviesos kardų ir vadinamųjų „blasterių“ – spindulinių šautuvų, nes po skaudžių Paryžiaus įvykių į tokius dalykus žiūrima jautriai.

„Girdėjau iš savo šaltinių, pažįstamų (tai mums patvirtino ir kino teatre dirbantys žmonės), kad spinduliniai šautuvai kino salėje bus draudžiami, bet šviesos kardus leis įsinešti, nes aiškiai matosi, kad tai – netikri ginklai. Taigi premjeroje nebūsiu beginklis džedajus“, – sako „Žvaigždžių karų“ gerbėjų klubo „Džedajų draugija“ narys, radijo laidų vedėjas D. Amsleris.

1977 m. „Žvaigždžių karų“ epopėja prasidėjo filmu „Žvaigždžių karai: epizodas IV – nauja viltis“. Sovietų Sąjungoje gyvenusiems žmonėms, kurie slapta žiūrėjo trilogiją, G. Lucaso išgalvotas pasaulis įkvėpė naują viltį, kad reali blogio imperija vieną dieną sugrius. Šiandien pasaulyje sklindant baimei dėl karo ir terorizmo, galbūt nauja „Žvaigždžių karų“ filmų era vėl bus ta, kuri leis tvirčiau tikėti, kad gėris galų gale laimės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close