captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė: šaukimą į privalomąją karo tarnybą reikėtų pratęsti ir po penkerių metų

Penkerių metų, kai bus šaukiama į privalomąją karo tarnybą, Lietuvai tikrai nepakaks, todėl šį laikotarpį reikėtų pratęsti, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Per tą laiką sukursime tik 16–17 tūkst. karių rezervą, o mums reikėtų gerokai didesnio. [...] Be to, reikia turėti galvoje, kad kariuomenę reikia modernizuoti, o šauktinių kariuomenė yra dvigubai pigesnė negu profesionalių karių išlaikymas. Taigi yra labai daug objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėtų bent jau pagalvoti, kad penkerių metų tikrai neužtenka ir kad tą laikotarpį reikėtų pratęsti“, – teigia šalies vadovė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

– Prasideda Europos Vadovų Taryba, kurioje bus toliau kalbama apie migracijos krizės sprendimą.  Kad būtų sustiprintas Europos sienų saugumas, Europos Komisija (EK) siūlo steigti pasienio tarnybą, kuri galėtų įsikišti net be valstybės šeimininkės sutikimo. Kaip Jūs vertinate tokį siūlymą?

– Kad stiprinti išorinių sienų saugumą būtina, sutaria visos valstybės. Ir mes, valstybės narės ir vadovai, prašėme, kad Europos Komisija pateiktų pasiūlymą, kaip tai galima padaryti. Taigi Europos Komisija parengė pasiūlymą. Nauja agentūra (vietoj „Frontex“) ir nuolat budinčios pasieniečių pajėgos, kurios sukurs veiksmingą išorinių sienų apsaugą, greitą reakciją iš tikrųjų yra reikalingos.

Bet dar bus priimami sprendimai, nes čia tik pirminis Europos Komisijos pasiūlymas. O Lietuvos pozicija labai aiški – sprendimas įvesti Europos Sąjungos (ES) pasieniečius gali būti tik pačiai ES narei sutikus ar jai prašant, nepažeidžiant jos suverenių teisių. Taigi jokių kitokių pasiūlymų tikrai, manau, daugelis valstybių negali priimti: negalima pasinaudoti sudėtinga situacija valdant migracijos srautus ir mėginti įvesti naujas sąlygas.

– Kitas klausimas, kuris bus svarstomas, – energetinis saugumas. Bus aptariamas ir Rusijos tiesiamo dujotieko „Nord Stream“ klausimas. Kokią poziciją žada išdėstyti Lietuva?

– Lietuva jau praktiškai ją išdėstė. Lietuva ir dar šešios valstybės kreipėsi į Europos Komisiją prašydamos įvertinti, ar šis dujotiekis neprieštarauja energetikos sąjungai (nes esame priėmę sprendimą, kad tokia sąjunga kuriama), ar nepažeidžia ES interesų tiek sąžiningos konkurencijos, tiek skaidrumo, tiek solidarumo srityje ir ar atitinka trečiojo energetikos paketo reformas. Taigi klausimų yra labai daug, todėl, kol atsakymų į juos nebus, šis projektas neturėtų judėti į priekį.

– Briuselyje bus kalbama ir apie sankcijas Rusijai, nes nuo Naujųjų metų bent jau dalinės sankcijos nustoja galioti. Viešojoje erdvėje kalbama, kad vis dėlto jos galėtų būti pratęstos. Kokio sprendimo galima tikėtis?

– Mes tikimės, kad sankcijos bus pratęstos dar bent šešis mėnesius. Tai būtina padaryti, nes situacija Rytų Ukrainoje lieka įtempta, nevykdomi Minsko susitarimai, kurie buvo pagrindinė sąlyga, kad tokios sankcijos būtų panaikintos. Taigi jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos arba kokybiškai pakeisti situaciją, nėra. Todėl dauguma valstybių, beveik visos, manau, pritars, kad sankcijos būtų pratęstos. Tik norėčiau paminėti, kad viršūnių, t. y. vadovų, susitikime, matyt, atviros ir rimtos diskusijos šiuo klausimu nebus, nes tai pasiūlyta spręsti ministrų arba net ambasadorių lygmeniu.

– Seimui pateikėte naują kandidatą į generalinio prokuroro postą – teisėją Evaldą Pašilį, ir daugumos vertinimai bent jau dabar teigiami. Tačiau, kai teikėte ankstesnius kandidatus, vertinimai taip pat buvo palankūs, bet kandidatai nepatvirtinti. Kokio sprendimo tikėtis dabar?

– Turbūt dabar vertinti įvairius atsiliepimus reikėtų labai atsargiai. Jau turėjome patyrimą, kai viešoje erdvėje kalbama viena, o balsuojama kitaip, pasislėpus už slapto balsavimo. Deja, įvairūs interesai ir grupiniai susitarimai demonstravo ką kita. Todėl nenorėčiau užbėgti situacijai už akių.

Tik noriu paminėti, kad kandidatas yra sukaupęs didelę teisėjo darbo patirtį, sulaukė išskirtinio vertinimo atrankos komisijoje, kai apeliavo į Apeliacinį teismą. Taigi šis kandidatas yra profesionalus, kompetentingas ir, atėjęs iš teismų sistemos, galės objektyviau iš šalies pasižiūrėti, kas vysta prokuratūroje ir kokių pertvarkų ten reikia. Konstitucija vadovautis atsakingo valdymo principu įpareigoja abi puses – ir prezidentą, ir Seimą, taigi mūsų atsakomybė vienoda, ir aš labai tikiuosi, kad Seimas šį kartą vis dėlto pasielgs atsakingai.

– Seime diskutuojama, ar privalomoji karo tarnyba turėtų būti nuolatinė ir ateityje. Kaip Jūs vertinate siūlymus?

– Šauktinius penkeriems metams laikinai sugrąžinome dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia, sudėtingėjant geopolitinei situacijai aplink Lietuvą, ypač saugumo srityje, pamatėme, kad mūsų kariuomenėje profesionalai sudaro vos 30 proc. Su tokia kariuomene, kad ir profesionalia, Lietuva visai negalėtų apsiginti. Antra priežastis – formuodamos kariuomenę tik iš profesionalių karių, šalys nesukuria pakankamo paruošto rezervo. Dėl šių dviejų priežasčių mes pasiūlėme bent jau penkeriems metams sugrąžinti šauktinių tarnybą.

Tokią patirtį, t. y. mišrią kariuomenę, kai yra ir šauktinių, ir profesionali kariuomenė, turi daugelis šalių, kurių dydis panašus į Lietuvos. Mūsų regione tai būtų Estija, Suomija, Norvegija, Šveicarija, kiek piečiau – Turkija ir Graikija (NATO narės). Taigi matome, kad šią problemą įvairios šalys sprendžia įvairiai, bet tai priklauso nuo konkrečios geopolitinės situacijos ir nuo konkrečios situacijos šalyje.

Mums tų penkerių metų, kai vyks šauktinių tarnyba, tikrai nepakaks, nes per tą laiką sukursime tik 16–17 tūkst. karių rezervą, o mums reikėtų gerokai didesnio. Todėl manau, kad ši diskusija yra labai rimta ir svarbi. Be to, reikia turėti galvoje, kad kariuomenę reikia modernizuoti, o šauktinių kariuomenė yra dvigubai pigesnė negu profesionalių karių išlaikymas. Taigi yra labai daug objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėtų bent jau pagalvoti, kad penkerių metų tikrai neužtenka ir kad tą laikotarpį reikėtų pratęsti. Taigi ši diskusija vyksta labai tinkamu laiku, yra reikalinga ir atitinka ir valstybės bei jos saugumo interesus, ir mūsų finansines galimybes.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...