captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos bankas apie 2016-uosius: nedarbas mažės, atlyginimai augs

Šiais metais Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc., o kitais metais numatomas beveik dvigubas augimas – 2,9 proc., LRT RADIJUI sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Jo tvirtinimu, kitąmet laukia ir daugiau gerų žinių, pavyzdžiui, atlyginimai turėtų augti apie 5 proc.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

– Ar kitąmet bus geriau nei šįmet?

– Ir lengvas, ir sudėtingas klausimas. Jeigu manęs taip tiesiai šviesiai paklausėte, tai pasakysiu – manyčiau, kad taip. Šiais metais Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc., o kitais metais numatome jau 2,9 proc. augimą – kone dvigubai didesnį.

Greitesnio augimo pyragą raikys visi po truputį. Namų ūkiams, vartotojams, gyventojams aktualu tai, kad mažės nedarbas ir augs atlyginimai. Žadama, kad jie augs apie 5 proc. Šiais metais yra bendras vartotojų kainų lygio mažėjimas, o kitais prognozuojame nedidelę 1,4 proc. infliaciją. Palyginus su darbo užmokesčio augimu, išeina taip, kad reali perkamoji galia didės. Tai – gera žinia piliečiams.

Kalbant apie verslą, pagrindinės mūsų partnerės, Europos Sąjunga ekonomikos, rodo geresnius ekonomikos augimo rezultatus. Tai reiškia, kad sektoriui, kuris eksportuoja į Vakarus, seksis geriau. Eksportuojantiems Rytų kryptimi, bus sudėtingiau, nes ten situacija vis dar įtempta.

Rusijos ekonomika šiais metais krito apie 4 proc. Kitais metais šalis taip pat turbūt patirs nuosmukį, bet jis turėtų būti mažesnis – dabartiniais ekonomistų vertinimais, 1 proc. Tai mažiau negu šiais metais.  Žinoma, tai neliečia sankcijomis apribotos prekybos, dėl kurios kyla klausimas, ar sankcijos keisis. Jei sankcijos išliks, tiems, kas sugeba patekti į šią rinką, padėtis turėtų būti jau įprastesnė.

– Geopolitinė situacija sudėtinga ne tik Rusijoje. Ar tai veikia Lietuvos ekonomiką?

– Lietuva yra atskira maža ekonomika, kuri plaukioja dideliame pasaulio vandenyne. Viskas visada šiek tiek veikia Lietuvos ekonomiką. Klausimas – kiek. Dabar pasaulio ekonomikos vystymasis apskritai šiek tiek prastesnis.

Pablogėjimas ateina ne tik iš Rusijos, bet ir kitų besivystančios ekonomikos milžinių: Kinijos, Brazilijos ir kitų valstybių. Pablogėjimas veiks išsivysčiusias šalis, euro zonos bloką, o euro zona yra mūsų pagrindinis partneris.

Poveikis Lietuvai ateis per tai, kaip keisis mūsų prekybos partnerių poreikis importuoti lietuviškas prekes. Iš kitos pusės, nenorėčiau taip sureikšminti arba pervertinti bendros pasaulinės įtakos Lietuvai. JAV ekonomika stiprėja. Tai šiek tiek atsveria besivystančių šalių ekonomikos lėtėjimą. Turime ir sumažėjusias žaliavų kainas. Tai bent jau šiek tiek padidina vartojimą euro zonoje, todėl padidėja ir mūsų prekių eksporto galimybės. Vieni veiksniai mus labiau veikia neigiamai, kiti – teigiamai.

– Jau metai, kaip Lietuvoje buvo įvestas euras. Ar yra kokių nors rezultatų? Ar tai turi kokios nors įtakos kitų metų prognozėms?

– Kaip ir sakėme įvesdami eurą, tai yra ilgalaikis ekonominis projektas. Tai – investicija į mūsų ateitį, pastanga ir siekis pakelti ekonomikos gerovę ilguoju laikotarpiu. Kaip ekonomistas sakyčiau, kad dar per anksti skaičiuoti viščiukus, bet pirmosios kregždės jau skraido – tarptautinės reitingų agentūros, atsižvelgdamos į situaciją įvedant valiutą ir įvedus valiutą, pagerino Lietuvos reitingus.

Nors palūkanos žemos, jos yra dar žemesnės, negu būtų buvusios, jeigu euras nebūtų įvestas. Palūkanos atsispindi kainoje, už kurią skolinosi mūsų vyriausybė šiais metais. Kitais metais ji skolinsis irgi už šią kainą. Tai taip pat atsispindi palūkanose, taikomose verslui ir namų ūkiams. Šiuo metu pagrindinis euro poveikis ateina per reitingus ir palūkanų normą. Tos sumos nėra jau tokios menkos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...