captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką reikia žinoti apie Europos sveikatos draudimo kortelę

Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) gali būti išduota bet kokio amžiaus žmogui, jei šis turi privalomąjį sveikatos draudimą, LRT RADIJUI sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė Lina Vitkauskienė. Esant užsienyje ir įvykus nelaimei šiam žmogui bus kompensuotos būtinosios gydymo išlaidos, tačiau Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova perspėja, kad būtinosios priežiūros paslaugos kiekvienoje šalyje gali skirtis.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Gali išduoti kortelę arba sertifikatą

Anot Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės, ESDK Lietuvoje žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, pradėta išduoti nuo 2005 m. liepos 1 d.

„Per metus Lietuvoje išduodama maždaug 170 tūkst. kortelių apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Turėčiau pridurti – šis skaičius apima ne tik ESDK, kurios sudaro įvardyto skaičiaus liūto dalį, bet ir sertifikatus, kurie laikinai pakeičia kortelę. Tai dokumentai, kurie turi tą pačią teisinę galią, kaip ESDK, bet jie išduodami tada, kai asmuo kortelę pametė ar tiesiog nepasiėmė, vykdamas į užsienį“, – aiškina J. Sabalienė.

Jos tvirtinimu, visiškai nesvarbu, ar apdraustasis pateikia ESDK, ar sertifikatą, kreipdamasis dėl būtinosios pagalbos užsienio šalyje. Abu dokumentai turi vienodą galią – žmogus gauna tokią pačią būtinąją pagalbą, jeigu jam jos reikia. Specialistė nurodo, kad bet kuriuo atveju sąskaitą už suteiktas paslaugas sumoka Valstybinė ligonių kasa.

Svarbi tik viena sąlyga

Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos L. Vitkauskienės tvirtinimu, ESDK išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse. Norint gauti kortelę, reikia kreiptis į vieną iš minėtų įstaigų, užpildyti prašymą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Prašymus galima pateikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį, atsiųsti elektroniniu paštu, faksu. Privalomos sąlygos – asmuo turi būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir pristatyti originalų prašymą“, – pabrėžia L. Vitkauskienė.

Jei apdraudžiamas vaikas, jo kortelę gali atsiimti tėvai. L. Vitkauskienė akcentuoja – žmogaus, norinčio gauti ESDK, amžius nėra svarbus. Dėl turimo draudimo statuso gali kisti nebent kortelės galiojimo terminas.

„Kortelės galioja skirtingai. [...] Jos gali galioti nuo mėnesio iki šešerių metų. Pavyzdžiui, dirbantys asmenys gauna korteles, kurios galioja iki dvejų metų. Jei asmuo studijuoja užsienyje ar Lietuvoje, kortelė išduodama tiems mokslo metams. [...] Kitais mokslo metais studentas vėl turi kreiptis dėl naujos kortelės, jei toliau studijuoja“, – sako L. Vitkauskienė.

Specialistė taip pat pabrėžia – jei žmogus, nepasibaigus kortelės galiojimo laikui, pakeitė savo draudimo statusą, pavyzdžiui, išėjo iš darbo ir dėl to neteko privalomojo sveikatos draudimo, ESDK užsienio šalyje jis pasinaudoti negali.

Suteikiamos paslaugos gali skirtis

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja V. Griškova aiškina, kad ESDK suteikia teisę gauti apdraustajam asmeniui tik būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau kiekvienoje šalyje jos gali skirtis.

„Vykstant į kitas šalis atostogauti ar darbo reikalais, reikėtų pasidomėti, kas įeina į šių paslaugų sąrašą – ką galės apmokėti valstybė ir už ką reikės susimokėti pačiam“, – pataria V. Griškova. Ji pažymi, kad paslaugos turi būti suteiktos tos valstybės sveikatos priežiūros įstaigose, kurių išlaidas apmokės valstybinis, o ne privatusis draudimas.

Jei pacientas pirmąją pagalbą gauna privačioje įstaigoje, pretenduoti į apmokėjimą jis negali ir už paslaugas teks susimokėti pačiam be galimybės pinigus susigrąžinti. V. Griškovos teigimu, prieš vykstant į gydymo įstaigą, būtina išsiaiškinti, ar toje įstaigoje teikiamos paslaugos gali būti kompensuotos.

„Kortelė negalioja ne ES šalyse: nei Kanadoje, nei JAV, nei Rusijoje, nei Baltarusijoje tokių sveikatos priežiūros paslaugų valstybinis draudimas neapmoka. Tada reikia rūpintis privačiu draudimu ir, vykstant į tas šalis, apsidrausti privačiose Lietuvos draudimo kompanijose“, – atkreipia dėmesį V. Griškova.

Pagal susitarimą, ESDK taip pat galioja keturiose šalyse, kurios nėra ES narės: Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

Valstybinės įstaigos gali kortelės nepripažinti

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos J. Sabalienės, pacientai turėtų nepamiršti, kad gydymo įstaigoje kartu su būtinąja pagalba gali būti suteiktos ir kitos paslaugos, kurių  valstybė nefinansuoja.

„Didžioji dauguma ES valstybių taiko paciento priemokas. Jos įvairios. Paprastai – fiksuotos. Pavyzdžiui, jei žmogus guli ligoninėje, gydosi kelias dienas, paprastai taikoma fiksuota priemoka už kiekvieną lovadienį. [...] Tos priemokos nėra kompensuojamos, todėl jos ir vadinamos paciento priemoka. Tai yra paciento, kaip sistemos dalyvio, mokestis“, – aiškina J. Sabalienė ir priduria, kad priemokos paprastai būna simbolinės, tačiau papildomos paslaugos gali kainuoti ir brangiau.

Specialistė pripažįsta, kad kartais pasitaiko situacijų, kai žmogus kreipiasi į valstybinę kitos šalies įstaigą, pateikia ESDK, tačiau įstaiga jos nepripažįsta ir pareikalauja susimokėti už suteiktas paslaugas. Anot J. Sabalienės, ES teisės aktai numato ir tokią situaciją.

„Jei taip nutinka, kad už būtinąją pagalbą asmuo, turėdamas kortelę, sumoka pats, asmeninėmis lėšomis, grįžęs jis turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą, pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir prašymą. Tuomet siunčiamas paklausimas į šalį, kur atsitiko bėda, ir prašoma tos šalies kompetentingos įstaigos, kad ji nurodytų, kokia suma būtų kompensuota, jei kortelė būtų pripažinta“, – teigia J. Sabalienė.

Jos tvirtinimu, kai gaunamas atsakymas, kokia suma būtų kompensuota, ją patvirtina teritorinė ligonių kasa ir pinigai grąžinami nukentėjusiam asmeniui.

ESDK galima įsigyti teritorinėse ligonių kasose arba jų atstovybėse. Kortelė išduodama arba keičiama nemokamai bet kuriam asmeniui, kuris turi privalomąjį sveikatos draudimą, pavyzdžiui, mokosi, dirba, gauna pensiją. Kitos įstaigos kortelės neišduoda. Už ESDK išdavimą negali būti prašomas mokestis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...