captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: Europa migrantų klausimu imasi naujos retorikos

Kylantys radikalūs dešiniųjų judėjimai neturėtų sukelti didesnių pasekmių Europoje, tačiau kitos partijos priverstos keisti savo retoriką ir kryptį, LRT RADIJUI sako Tarptautinių santykių ir strategijos instituto Paryžiuje politikos analitikas Jean-Yves`as Camus. „Nematau žlungančios Europos, tačiau tiek Rytams, tiek Vakarams iškils vis daugiau klausimų ir nesutarimų, kaip Europa turėtų būti valdoma. Manau, kad šiandien sutariama dėl fakto, kad migracijos ir prieglobsčio suteikimo klausimu Europa padarė klaidą: tūkstančiai žmonių priimami be didesnių patikrinimų ir tyrimų, bet neapsvarstoma, kad Europa ekonomiškai nėra pajėgi visų jų priimti“, – pastebi politologas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sėkmę lėmė nepasitikėjimas politiniu elitu

Po pirmojo regioninių rinkimų turo ekspertai neabejoja – Marine Le Pen vadovaujamai partijai padėjo ir didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų migrantų krizė bei dar neišblėsęs prancūzų šokas po išpuolių lapkričio 13-ąją Paryžiuje.

„Nacionalinis frontas“ –  vienintelis Respublikos frontas, nes jis vienintelis gina tautą ir šalies suverenitetą. „Nacionalinis frontas“ – vienintelė partija, ginanti autentišką Prancūzijos Respublikos pašaukimą – nacionalinį interesą, užimtumo vystymąsi, mūsų gyvenimo stiliaus ir kultūros išlaikymą“, – taip pergalės dieną kalbėjo M. Le Pen. O po išpuolių Paryžiuje ji pareiškė, kad atakos tik patvirtino jos ir jos partijos iki tol pabrėžtus pavojus. Ji teigė, kad Prancūzija turi įveikti islamo fundamentalizmą, uždaryti su radikalizmu susijusias mečetes, pašalinti iš šalies pavojingus užsieniečius ir nelegalius migrantus.

Ekspertai pastebi, kad Prancūzijos žmonės dabar jaučiasi pažeidžiami ir trokšta saugumo. Tarptautinių santykių ir strategijos instituto Paryžiuje politikos analitikas Jean-Yves`as Camus teigia, kad teroro atakos yra tik viena iš daugelio priežasčių, lėmusių „Nacionalinio fronto“ sėkmę: „Reikia priminti, kad ši partija pradėjo surinkti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų 1984 m., daugiau nei prieš 30 metų. Ir rinkėjų palaikymas palaipsniui išaugo – iš pradžių nuo 10 proc. iki 15 proc., tuomet – nuo 15 proc. iki 20 proc., dar vėliau – nuo 20 proc. iki 25 proc. Ir taip jau buvo gerokai anksčiau prieš teroristines atakas.“

J.-Y. Camus sutinka, kad teroristinės atakos buvo viena priežasčių, bet jos nebuvo lemiamos. Lemiamas veiksnys, pastebi jis, buvo labai svarbus visuomenės nepasitikėjimas politiniu elitu. „Todėl nemažai žmonių nori, kad „Nacionalinis frontas“ pabandytų kažką naujo. Tai populistinė partija. Jie žmonėms sako, kad per daugiau nei 30 metų žmonės matė tiek demokratinės kairės, tiek konservatyvios dešinės valdymą, o „Nacionalinis frontas“ neturėjo galimybės dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. Tad, sako jie, kodėl nesuteikus šanso pabandyti.“

Islamas – pagrindinė „Nacionalinio fronto“ keliama problema

Politologai pastebi, kad pataruoju metu M.  Le Pen retorika kiek sušvelnėjo, todėl  tapo priimtinesnė didesnei daliai visuomenės nei, pavyzdžiui, jos tėvo partijos įkūrėjo Jean-Marie Le Peno ksenofobiški vieši pareiškimai. Už radikalius pasisakymus šią vasarą „Nacionalinio fronto“ „tėvas“ buvo pašalintas iš partijos ne ko nors kito, o pačios jo dukros M. Le Pen iniciatyva.

Pasak J.-Y. Camus, ši partija turi didžiulį vidurinės ir darbininkų klasės palaikymą: kadangi nedarbo lygis vis dar labai aukštas, pavyzdžiui, šiaurinėje šalies dalyje, kur nedarbo lygis siekia 12 proc., M. Le Pen surinko apie 40 proc. rinkėjų balsų. Taip pat, pastebi politikos apžvalgininkas, jaučiamos priešiškos nuotaikos prieš Europos Sąjungą, todėl „Nacionalinis frontas“ pasisako prieš ES ir bendrą valiutą, taip pat – prieš politinį šalies elitą.

„Tuomet keliamas ir imigracijos klausimas. „Nacionalinis frontas“ tapo pirmąją partija, jau 1970 m. pareikalavusia sustabdyti migraciją iš ne ES šalių. Taigi visa tai labai giliai įsišakniję „Nacionalinio fronto“ rinkėjų pažiūrose. Iš tikrųjų jie nori ne sulėtinti neeuropiečių žmonių priėmimą, bet apskritai nepriimti pabėgėlių – tai nauja problema, kuri kilo šiais metais. Taip pat jie nori neįsileisti musulmonų, kurie čia atvyksta pagal leidimą dirbti. Tačiau galima sakyti tiesiai – islamas yra pagrindinė „Nacionalinio fronto“ keliama problema“, – teigia J.-Y. Camus.

Po „Nacionalinio fronto“ sparnu gali patekti ketvirtadalis šalies gyventojų

Iki šiol „Nacionalinis frontas“ nėra valdęs nė vieno regiono, tačiau po pirmojo turo pirmauja šešiuose regionuose iš trylikos. Susumavus visus rezultatus, antroje vietoje  – buvusio prezidento Nicolas Sarkozy konservatorių partija. O, nepaisant labai palankios visuomenės reakcijos  dėl dabartinio  prezidento Francois Hollande`o veiksmų ir pasisakymų po teroristinių atakų lapkritį, jo socialistų partija liko tik trečioje vietoje.

Šie rezultatai M. Le Pen atveria viltingas perspektyvas jau 2017 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. LRT RADIJO bendradarbis Paryžiuje Valdas Papievis teigia, kad kol kas antrojo turo regioninių rinkimų rezultatus prognozuoti sunku, nes sudėtinga rinkimų sistema lemia, jog visuose regionuose susidarė vadinamieji trikampiai: pirmas – „Nacionalinis frontas“, antras – respublikonai su centristais, trečias – socialistai ir kiti kairieji.

„Galutiniai rezultatai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo bei politinių manevrų. Štai valdančiųjų socialistų ministras pirmininkas Manuelis Vallsas pirmadienį vakare pakvietė saviškius pasitraukti iš rinkimų trijuose regionuose, kur jie neturi galimybių laimėti, ir balsuoti už savo varžovus – dešiniuosius, kad būtų užkirstas kelias „Nacionaliniam frontui“. [...] O „Nacionalinis frontas“ turi daug galimybių laimėti bent jau trijuose regionuose, šiaurėje, rytuose ir pietuose. Jei taip atsitiktų, po „Nacionalinio fronto“ sparnu atsidurtų koks ketvirtadalis šalies gyventojų“, – kalba V. Papievis.

Radikalusis sparnas aktyvėja ne tik Prancūzijoje

Kraštutinio dešiniojo sparno partijos ir judėjimai pastaruoju metu aktyvėja ne vien Prancūzijoje. Geopolitinę situaciją bando išnaudoti ir Vokietijoje jau apie metus demonstracijas rengiantis radikalus dešinysis judėjimas „Pegida“, pavyzdžiui, per pavienius išpuolius ne kartą buvo padegtos pabėgėlių stovyklos.

Tačiau, pasak LRT RADIJO bendradarbės Berlyne Vidos Kaluzos, dar daugiau žmonių rengia atsakomąsias antinacionalistines demonstracijas, tad galbūt ir dėl to radikalių dešiniųjų entuziazmas Vokietijoje mažėja. „Pegida“ yra aktyvi, tačiau, kad jų skaičius labai didėtų arba daugėtų demonstracijų, negalima pasakyti. Atvirkščiai – jų netgi mažėja ir didžiausias populiarumas tikrai jau praėjo“, – pastebi V. Kaluza.

Anot jos, dešiniosios jėgos (ir neonaciai) Vokietijoje visada egzistavo, tačiau  „Pegida“ organizuotesnė, tad į savo demonstracijas pritraukia daugiau paprastų piliečių, kurie gal šiaip nebūtų labai pasislinkę į dešinę pusę: „Pegida“, dažniausiai besirenkanti Drezdene, nenori, kad tiek daug pabėgėlių būtų priimta Vokietijoje, ir mano, kad ir Vokietijos, ir apskritai Vakarų Europos visuomenė per daug palanki islamui, o su tokiais šūkiais ji sulaukia gana didelio pasisekimo. Vis dėlto daugėja žmonių, kurie renkasi organizacijas prieš „Pegidą“. Tarkim, Miunchene buvo susirinkę apie 12 tūkst. organizacijos, kurios pavadinimą galima versti „Širdingumas vietoj neapykantos“ narių.“

Radikalaus dešiniojo sparno suaktyvėjimas jau nebe vienus metus stebimas Nyderlanduose, o Vengrijos dešiniojo sparno premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad migrantų krizė yra Vokietijos problema. Danijoje šią vasarą per visuotinius rinkimus antrą vietą užėmė prieš narystę ES ir prieš imigraciją pasisakanti Danijos žmonių partija. Švedijoje apklausose jau kurį laiką pirmauja antiimigracijos partija. 

Politikos analitikas J.-Y. Camus teigia, kad kylantys radikalūs dešiniųjų judėjimai neturėtų sukelti didesnių pasekmių Europoje, tačiau kitos partijos dėl geopolitinių aplinkybių yra priverstos keisti savo retoriką ir kryptį: „Nematau žlungančios Europos, tačiau tiek Rytams, tiek Vakarams iškils vis daugiau klausimų ir nesutarimų, kaip Europa turėtų būti valdoma. Manau, kad šiandien sutariama dėl fakto, kad migracijos ir prieglobsčio suteikimo klausimu Europa padarė klaidą: tūkstančiai žmonių priimami be didesnių patikrinimų ir tyrimų, bet neapsvarstoma, kad Europa ekonomiškai nėra pajėgi visų jų priimti.“

J.-Y. Camus žodžiais, tai tampa akivaizdu kone visoms šalių vyriausybėms. „Net ir dabar Prancūzijos valdžioje esantys socialistai išsakė naują požiūrį – šalies valdžia kelis kartus pakartojo, kad tai karas, kad kariaujame ne prieš islamą, bet prieš teroristus, islamistus, radikalus. Ir tai nauja retorika, kuri žmonėms gali suteikti vilties, kad mažų mažiausiai neužsimerksime prieš vidines grėsmes“, – kalba politikos analitikas.

D. Trumpo pasisakymų negalima vertinti rimtai

Augančia terorizmo baime politikai naudojasi  ne tik Europoje. Populiarumą vis dar išlaikantis pretendentas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas šią savaitę paragino neįsileisti musulmonų į šalį. Tokį pareiškimą jis padarė po San Bernardino teroristinio išpuolio. Po šių pasisakymų  socialiniuose tinkluose pasipylė įvairiausių komentarų – kai kurie teigė, kad D. Trumpas yra tarsi interneto komentarai, paversti žmogumi, kuris bando tapti ir prezidentu.

Politikos analitikas J.-Y. Camus tvirtina, kad D. Trumpo pasisakymų negalima vertinti rimtai: „Mano asmenine nuomone, D. Trumpas moka bendradarbiauti ir yra puikus verslininkas, bet kaip politikas jis yra kvailas. Tai, ką jis kalba, yra absurdas, ir net tik klausimais, susijusiais su islamu ir musulmonais. Daugelis dalykų, kuriuos jis sako, neatitinka ir visiškai iškrinta iš pagrindinės JAV politikos linijos.“

Netgi labai respublikoniškoje partijoje, pastebi J.-Y. Camus, daugelis atmetė jo pasisakymą apie musulmonus vien dėl priežasties, kad JAV „pastatytos“ iš migrantų. „Be emigracijos JAV nebūtų. Todėl JAV žmonės nenori atmesti nė vienos iš migrantų kategorijos. Atsimenant JAV istorija, akivaizdu, kad niekada nebus pasakyta „gerai, daugiau musulmonų į šalį nebeįleisime“. Tai tiesiog neįmanoma“, – pabrėžia analitikas. 

Politologai pastebi, kad, vis labiau nykstant Europos istorinei atminčiai, anksčiau baimę kėlę nacionalistiniai judėjimai ir jų idėjos dabar sulaukia augančio palaikymo. Svarstoma, kad dešiniųjų judėjimai, naudodamiesi žmonių baimėmis bei geopolitine įtampa, skinasi kelią valdžios link. Paskutinis toks pavyzdys – Prancūzijoje pirmajame rate pergalę šventęs „Nacionalinis frontas“. Per antrąjį turą gruodžio 13 d., kaip spėjama, jos lyderė M. Le Pen vėl bandys pakartoti sėkmę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...