captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė paaiškino, kodėl pabėgėliams nereikėtų didinti išmokų

Pabėgėliai negali gauti didesnių išmokų nei 30 ar 40 metų Lietuvai pradirbę žmonės, kaip vieną iš priežasčių, kodėl pabėgėliams nereikėtų didinti išmokų, LRT RADIJUI pateikia šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji nurodo, kad Lietuva, pagal galimybes, lyginant su kitomis valstybėmis, ir taip skirs gana didelę išmoką.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

– Seimas priima biudžetą. Kokie lūkesčiai?

– Pirmiausia, žinoma, norėtųsi turėti priimtą biudžetą iki metų pabaigos. Tai svarbu visiems mums, nes socialiniai apsaugai skiriama beveik 130 mln. daugiau. Tai reikš ir pensijų, ir darbo užmokesčio, ir minimalios algos didinimą. Taip pat užtikriname ir mūsų gynybos ir vidinio saugumo iššūkius ir reikalus.

Tai labai svarbu, bet norėtųsi, kad priėmimo metu nebūtų dalijami nepamatuoti pažadai. Pirmą kartą po ketverių metų Lietuva tapo Europos Komisijos (EK) kritikos taikiniu. Tai, kad balansuojame ant fiskalinės atsakomybės ribos, kad mūsų išlaidos gali tapti sudėtingai valdomos, nėra maloni žinia.

Biudžetas išties reikalingas, svarbus. Norėtųsi, kad galiausiai politikai vis dėlto elgtųsi kaip įmanoma atsakingiau, nes ekonominė situacija aplink Lietuvą dar nenusistovėjusi – mūsų kaimynai dar išgyvena ekonominį sunkmetį. Tai, kas įtraukta į biudžetą, reikalinga ir svarbu, bet turime suprasti ir elgtis atsakingai iki paskutinės minutės, kol šis biudžetas bus priimtas.

– Į Lietuvą kitą savaitę atvyks pirmoji pabėgėlių šeima iš Irako. Šie asmenys pirmieji, kurie į Lietuvą perkeliami pagal ES šalių susitarimą. Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ vadovas sako, kad, sumažinus išmokas pabėgėliams ir sutrumpinus maksimalų jų mokėjimo terminą, atvykėlių šeimos Lietuvoje nespės užsitikrinti savarankiško pragyvenimo šaltinio ir bus priverstos skursti. Kaip tai vertinate?

– Sutikome priimti tuos pabėgėlius, kuriuos priimti būtina pagal tarptautinius Lietuvos ir Europos įsipareigojimus. Mūsų tikslas – iš karto integruoti tuos žmones į Lietuvą, jos gyvenimą, darbo rinką. Matome labai tiesioginį ryšį tarp to, kaip vyko integracija tiek Prancūzijoje, tiek Belgijoje. Žmonės gyveno getuose, buvo mokamos didžiulės pašalpos, jie neįsijungė į darbo rinką ir gyveno tik iš pašalpų. Kyla rizika, kad getuose šie žmonės taps radikalūs ir dėl to gali būti nesaugi mūsų visuomenė.

Tai – viena priežastis. Antra priežastis, kodėl išmokos turi būti teisingos, t. y. ne per didelės, negalime pabėgėliams mokėti daugiau nei Lietuvos žmonėms, tiems, kurie dirbo 30–40 metų ir užsidirbo savo pensiją. Deja, vidutinė mūsų pensija kol kas maža – 247 eurai. Negalime mokėti 300, 400 ar dar daugiau eurų pabėgėliams, kai mūsų pensininkai gyvena daug sudėtingiau.

Dabar numatyta išmoka – 204 eurai – sudaro net 83 proc. vidutinės pensijos. Latvijoje – ji sudaro tik apie 40 proc., Estijoje – tik 38 proc. Net Vokietijoje [...] išmoka tesiekia 55 proc. vokiečio vidutinės senatvės pensijos. Regione Lietuva ir taip išsiskiria, mokėdama daug, palyginus su Latvija, Lenkija ir Estija. Negalime didinti absoliučių sumų vien todėl, kad tai būtų neteisinga Lietuvos žmonių atžvilgiu.

Trečia priežastis, kodėl nereikėtų didintų pašalpų, – matome atskirų interesantų tiek savivaldybėse, tiek kitur norą užsidirbti iš pabėgėlių pašalpų – įtikinti, kad pašalpos turi būti didesnės, tada už tuos pinigus pabėgėliai brangiau mokėtų už būstą, daugiau lėšų būtų galima iš jų „išspausti“ atgal. Daugiau užsidirbtų savivalda ir kiti. [...] Tendencija – galvoti apie pinigus ir uždarbį, o ne apie tai, kaip padėti žmonėms – tikrai labai nemaloni, todėl dabar svarbiausia, kad vyriausybė koordinuotų atsakingą integracinį procesą, dirbtų su savivalda, visuomeninėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir „nedarytų verslo“ iš pabėgėlių.

Mūsų pareiga – padėti žmonėms ir atsakingai elgtis. Būtina žinoti, kad pirmiausia gerą pragyvenimo lygį, gerovę turime garantuoti savo žmonėms. Negali būti privilegijuotų sluoksnių, kurie galėtų gauti didesnę išmoką, negu gauna Lietuvos žmonės, išdirbę Lietuvai 30, 40 metų. Tai pagrindiniai argumentai.

– Šiuo metu viso pasaulio dėmesys nukreiptas į „Islamo valstybę“, konfliktą Sirijoje. Ar dėl to nemažėja dėmesys mūsų regionui?

– Nemažėja. Tikrai džiaugiuosi, kad ir NATO valstybių, ir atskirų, ypač JAV, supratimas apie grėsmes mūsų regione gerokai pasikeitė per paskutinius dvejus metus. Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje, provokacijos NATO šalies oro erdvėje netgi dar labiau padidino suvokimą, kokių pajėgumų ir saugos priemonių reikia imtis papildomai, kad mūsų regionas būtų saugesnis.

Daugiau niekam nebekyla klausimų dėl Rusijos keliamų grėsmių realumo ir būtinybės kuo greičiau įgyvendinti atgrasymo priemones. Jeigu anksčiau būtų reikėję įtikinti tai daryti, dabar tokių abejonių nebėra. Visi sprendimai, kurie buvo priimti NATO viršūnių susitikime Velse jau įgyvendinami: įkurta vadavietė, vykdomos pratybos, sunkioji JAV technika pas mus ir parengta, prie oro policijos prisideda vis daugiau valstybių. [...] NATO sutaria dėl poreikio imtis atgrasymo priemonių, dėl poreikio jas didinti, dėl didesnio buvimo mūsų regione poreikio. Esu įsitikinusi, kad mes taip pat nuspręsime Varšuvos NATO viršūnių sustikime, kuris bus šią vasarą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...