captcha

Jūsų klausimas priimtas

Komiksuose – ir tikslūs istoriniai faktai

Komiksai skirti ne tik vaikams. Pavyzdžiui, Ulos Šimulynaitės komiksuose gausu tikslių istorinių duomenų. „Ėjau į muziejus, žiūrėjau maketus, kaip, pavyzdžiui, atrodė Valdovų rūmai Žygimanto Augusto laikais, reikėjo pastudijuoti ir žemėlapius“, – LRT RADIJUI pasakoja iliustruotoja ir rašytoja U. Šimulynaitė.
APF/Scanpix nuotr.
APF/Scanpix nuotr.

U. Šimulynaitės komiksų knyga „Vilniaus miesto legendos“ bei kitų Baltijos šalių komiksų kūrėjų darbai bus eksponuojami Šv. Jono gatvės galerijoje veikiančioje parodoje iki sausio 8 d.

– Kodėl paroda skirta komiksams?

– Praėjusiais metais Šv. Jono gatvės galerijoje organizavome pirmąją parodą „Baltijos iliustracija“ ir pristatėme vaikiškų knygų iliustruotojų darbus. Iliustracijos žanras labai platus, todėl šiemet labiau orientuojamės į komiksus. Lietuvoje pastebimas vis didesnis susidomėjimas komiksais, atsiranda kūrėjų, kurie leidžia knygas. Kuriančių tikrai nemažai, tik leidyklos dar bijo rizikuoti. Nutarėme prisidėti prie komiksų populiarinimo.

– Autorių skaičius auga, o skaitytojų?

– Keturias dienas be paliovos dirbame galerijoje, rengiame ekspoziciją. Užklydę žmonės labai apsidžiaugia, sužinoję, kad netrukus bus atidaryta komiksų paroda. Sulaukėme norinčių aplankyti parodą dar jai nė neatsidarius.

– Kaip autoriai buvo atrenkami parodai?

– Priimta dauguma norinčiųjų. Komiksų kūrimo problema, kad nupiešti knygą užima labai daug laiko. Rašytojas knygą rašo metus ar dvejus, o komiksų kūrėjas prie šimto puslapių taip pat gali praleisti ne vienus metus. Kita problema ta, kad ne visi gali sau leisti piešti komiksus. Jei leidėjai būtų drąsesni, žanras labiau klestėtų.

– Ar Lietuvoje dar gajus mitas, kad komiksai skirti tik vaikams?

– Susiduriu su įvairiomis nuomonėmis – priklauso, kokioje aplinkoje esu. Dauguma mano draugų komiksų knygas iš užsienio vežasi maišais. Komiksai kuriami ne tik apie garsiuosius Trolius Mumius ar ančiuką Donaldą. Paskutinė mano skaityta prancūzų komiksų kūrėjo knyga yra apie Jeruzalę. Komiksas apie tai, kaip žmonės keliauja po Jeruzalę, supažindinama su Izraelio papročiais, su miesto problemomis, kurias ne visada sužinome iš knygų ar televizijos. Komiksas – medija, kuri ir piešiniais, ir tekstu gali perteikti gausybę informacijos.

– Kokius komiksus lankytojai išvys parodoje?

– Eksponuojamus komiksus sieja humoras.

– Parodoje dalyvauja ir Latvijos, ir Estijos menininkai. Ar populiarus šis žanras kaimyninėse šalyse?

– Pirmauja latviai. Jie ir žurnalą „Kuš! Komiksi“ leidžia. Iš Baltijos šalių Latvijoje komiksų kultūra labiausiai įsišaknijusi.

Komikso žanrui kitąmet – 120 m. Lietuvoje mes pratę prie karikatūrinės propagandos, žurnalo „Šluota“ – tai daugelį atgraso. Parodoje supažindinsime su visai kitokiu komikso žanru.

– Parodoje pristatysite savo knygą „Vilniaus miesto legendos“. Iki šiol rašėte ir iliustravote knygeles vaikams. Kodėl ėmėtės komikso žanro?

– Ir rašyti, ir iliustruoti sudėtinga. Supratau, kad man labiau patinka ir sekasi piešti. Jau esu sukūrusi knygą „Kotonai Paryžiuje“. Kai dalyvavau meninėje konferencijoje Paryžiuje, nupiešiau daug to miesto iliustracijų. Bet vieną dieną išėjau į Vilnių ir supratau, kad jis ne mažiau gražus nei Paryžius – ir pastatai, ir gatvės. Ėmiau domėtis legendomis, atradau visai negirdėtų. Pavyzdžiui, knygoje yra trys pasakojimai apie magą Tvardauską. Norėjau papasakoti jau esamas legendas piešiniais – supratau, kad komiksas yra būtent tai, ko noriu.

– Kiek laiko užtrukote?

– Idėja gimė prieš dvejus metu, dirbau vienus. Jei nebūčiau gavusi LATGA`os metinės stipendijos, būtų buvę sudėtinga rasti laiko nuo kitų darbų.

– Kam skirta Jūsų knyga?

– Visiems, mylintiems Vilnių arba norintiems su juo susipažinti.

– Koks yra geras komiksas? Ko reikia, norint tokį sukurti?

– Priklauso, ko skaitytojas ieško. Kai kuriuose komiksuose svarbus humoras. Be to, kad moki piešti, reikia turėti įžvalgos, turėti daug žinių.

Ėjau į muziejus, žiūrėjau maketus, kaip, pavyzdžiui, atrodė Valdovų rūmai Žygimanto Augusto laikais, reikėjo pastudijuoti ir žemėlapius. Knygos viršelis sulankstomas į dvi dalis, nugarinėje pusėje – žaidimas apie XVI a. Vilnių. Tam reikėjo pasiaiškinti, kur gyveno Radvila Juodasis, kur – Žygimantas Augustas, kokios buvo gatvės, kur koks namas stovėjo. Mano tikslas buvo surinkti kuo daugiau tikslios informacijos, kad, perskaitęs komiksų knygą, žmogus sužinotų ir tikrų dalykų.

– Ar Jums labiau patinka piešti ranka, ar kompiuteriu?

– Dabar labiau mėgstu piešti ranka. Jei atlikta profesionaliai, nesvarbu, kokia yra technika. Šią savo knygą piešiau akvareliniais flomasteriais, man buvo labai smagu. Beveik visi parodoje eksponuojami komiksai piešti ranka, kiti iš dalies apdoroti kompiuteriu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...