captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lėktuvų konstruktorių planai: iš Vilniaus į Australiją – per pusantros valandos

Žmonija visą laiką tik ir ieško būdų, kaip keliauti vis greičiau, taigi, net jei kai kam atrodo, kad ultragarsinių lėktuvų nereikia, po kokių šimto metų mus prisimins kaip tuos, kurie labai lėtai keliaudavo, LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalba amerikietis aviacijos ekspertas Maxas Flightas. Kad tai tikėtina, leidžia manyti ir Vokietijos aviacijos centro ketinimas iki 2050 m. sukurti keleivinį lainerį, kuriuo iš Vilniaus į Australiją būtų galima nuskristi per pusantros valandos. O žymus kanadiečių inžinierius ir investuotojas Charlesas Bombardier kalba apie lėktuvą, kuris iš Londono į Niujorką nuskries per pusvalandį.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Mus prisimins kaip tuos, kurie labai lėtai keliaudavo

Naujųjų metų išvakarėse, 1968 m. gruodžio 31 d., į orą pakilo pirmasis istorijoje viršgarsinis lėktuvas „Tupolev Tu-144“, pavadintas rusų instruktoriaus Aleksejaus Tupolevo garbei. Po dviejų mėnesių savąjį viršgarsinį lainerį „Concord“ paleido ir prancūzai. Tai buvo įspūdinga naujovė. Į milžiniškas gerves panašūs sovietų ir prancūzų lėktuvai galėjo du kartus viršyti garso ribą ir skrieti iki 2500 km/h greičiu.

Tačiau ši technologija atnešė ir nelaimes: 1973 m., per oro parodą Paryžiuje, lėktuvas „Tupolev“ nežinia kodėl atliko staigų manevrą, subyrėjo ore ir nukrito. Žuvo šeši įgulos nariai ir aštuoni civiliai. Dar po penkerių metų kitas sovietų lėktuvas sudužo Bulgarijoje ir nusinešė 73 žmonių gyvybę. Tada oro linijų bendrovė „Aeroflot“ nutraukė savo viršgarsinių lėktuvų skrydžius.

Gerokai ilgiau skrido prancūzų „Concordas“, tačiau ir jį ištiko tragedija – 2000 m., vos pakilęs iš oro uosto, keleivinis lėktuvas užsiliepsnojo ir nukrito – žuvo 113 žmonių. Dėl šios nelaimės ir dėl to, kad viršgarsiniai lėktuvai rydavo labai daug degalų ir skleidė baisų triukšmą po trejų metų sustojo ir „Concordo“ skrydžiai. Šiandien garso barjerą įveikia tik karinė aviacija – įvairūs naikintuvai, o komercinių skrydžių nėra.

Tačiau grupė entuziastų, tarp kurių – ir buvę „Concordo“ pilotai, teigia norintys surinkti 170 mln. eurų, nusipirkti viršgarsinį lėktuvą, jį atnaujinti ir po ketverių metų vėl pradėti komercinius skrydžius. Panašu, kad šiems žmonėms ateityje teks susidurti su labai didele konkurencija, nes vis daugiau aviacijos kompanijų ir mokslininkų žada, kad viršgarsiniai keleiviniai lėktuvai tikrai sugrįš. Tik ar to reikia?

Amerikietis aviacijos ekspertas Maxas Flightas, kurio įkurta internetinė radijo laida (kitaip – „podkastas“) „Airplane Geeks“ yra populiariausia tokia laida apie aviaciją, sako, kad šiuo metu tai gali atrodyti labai brangu, bet istorija rodo, jog šis procesas visai normalus, juk žmonija visą laiką tik ir ieškojo būdų, kaip keliauti vis greičiau ir greičiau.

„Juk pradžioje jodavome arkliais! Paskui, atsiradus automobiliams, kai kurie galbūt manė, ar tikrai mums to reikia, bet galiausiai mašinos labai išpopuliarėjo. Dar vėliau pradėjome skristi lėktuvais. Visa tai – istorija apie vis didesnį greitį. Taigi, net jei šiandien atrodo, kad ultragarsinių lėktuvų nereikia, galiu įsivaizduoti, kad po kokių šimto metų žmonės mus prisimins kaip tuos, kurie labai lėtai keliaudavo“, – svarsto M. Flightas.

Vandenilis turėtų būti visų transporto priemonių varomąja medžiaga

Pažvelkime į keletą garsiausių užmojų. Štai Bostone įsikūrusi kompanija „Spike Aerospace“ planuoja sukurti pirmąjį viršgarsinį verslo lėktuvą, kuris skries panašiu greičiu kaip „Concordai“. Laineris S-512 iš Londono Niujorką pasieks per tris valandas. Kad sumažintų oro pasipriešinimą, lėktuvas neturės langų – vietoj to keleiviai salone matys ekranus, kurie ir rodys lauko vaizdą. Vienas toks laineris kainuos apie 80 mln. eurų, o pirmieji skrydžiai turėtų prasidėti jau greitai – 2020 m.

Apie verslo klientus rimtai mąsto ir garsi prancūzų įmonė „Airbus“, kuri ketina sukurti lėktuvą, kuris už „Concordą“ skris dvigubai greičiau. Būsimasis verslo laineris turės 20 vietų, jis bus skirtas tik turtingiesiems – per vieną dieną jie apskries kelis žemynus. Kol kas tai – tik pradinė idėja, ir neaišku, kada toks lėktuvas galėtų realiai skraidyti. Tačiau „Airbus“ turi ir kitų planų. Ši kompanija dirba kartu su amerikiečiais „Aerion Corporation“ ir padeda kurti viršgarsinį lėktuvą, kuris, kaip numatyta, savo skrydžius turėtų pradėti 2023 m. Laineris „Aerion AS2“ bus nedidelis ir taip pat skirtas tik verslininkams.

O štai Japonijos aviacijos tyrimų agentūra atlieka savus eksperimentus ir kuria savąjį superlėktuvą. „Tupolevai“ ir „Concordai“ buvo viršgarsiniai, o japonų „Hytex“ bus ultragarsinis. Ką tai reiškia? Lėktuvų  greitis matuojamas machais. Šis skaičius nepastovus, nes garso greitis keičiasi priklausomai nuo aplinkos ir kitų savybių. Tačiau užtenka žinoti, kad minėtieji viršgarsiniai lėktuvai pasiekdavo daugiausia dviejų machų greitį. O ultragarsiniu lėktuvu gali vadintis, jei sugebi paspausti iki penkių machų. Būtent tokią greičio ribą turėtų pasiekti japonų lėktuvas. Jis bus varomas vandeniliu, kuris tiks ne tik kurui, bet ir aušins variklius, nes, skriejant tokiu greičiu, būtų susiduriama su 1000 °C karščiu, ko paprastas lėktuvas tiesiog nepakeltų. O japonų „Hytex“ turėtų pakilti po 10 metų – 2025-aisiais.

Beje, beveik visur kalbama, kad vandenilis turėtų būti visų ateities lėktuvų varomąja medžiaga. Kol kas tai yra planuose, tačiau aviacijos ekspertas M. Flightas neabejoja, kad tai įmanoma: „Vandenilis – labai įdomus energijos šaltinis, kurį bus galima pritaikyti tiek lėktuvams, tiek automobiliams ar kitoms transporto priemonėms. Manau, kad ateityje tokių vandeniliu varomų variklių matysime vis daugiau. Vienas pagrindinių iššūkių – kaip išvystyti gerą šios prekės platinimo tinklą, kad vandenilis taptų populiariu ir plačiai naudojamu kuru.“

Iš Londono į Niujorką – per pusvalandį

Europos Komisija taip pat domisi ultragarsinių lėktuvų kūrimu. Ji finansuoja projektą „Lapcat“, į kurį įsitraukė šešios Europos Sąjungos šalys. Ieškoma būdų, kaip sukurti lėktuvą, kuris už „Concordą“ būtų greitesnis net penkis kartus. Kol kas tiksli data nenurodoma, bet, pagal projekto autorių idėją, keleivinis lėktuvas „Lapcat I“ būtų panašus į baltą raketą, o spartesnis „Lapcat II“  – į milžinišką šiukšlių semtuvėlį su sparnais arba į banginį smarkiai priplotu snukiu.

Kur kas panašesnis į paprastą lėktuvą bus žymaus kanadiečių inžinieriaus ir investuotojo Charleso Bombardier projektas „Skreemr“. Laineris skraidins 75 keleivius, taip pat skris penkiskart greičiau už „Concordą“ ir bus varomas vandeniliu. O iš Londono į Niujorką nuskries per pusvalandį. Tačiau pats idėjos autorius pripažįsta, kad dar teks kurį laiką palaukti, kol bus galima išvystyti tokiam lėktuvui tinkamas technologijas.

Apie tai, su kokiais iššūkiais teks susidurti ultragarsinių lėktuvų kūrėjams, kalba ir aviacijos ekspertas M. Flightas. Pasak jo, yra keletas svarbių problemų, pavyzdžiui, žala aplinkai: „Kiekviena su varikliais susijusi technologija susiduria su šia problema – tiek įprasti reaktyviniai varikliai, tiek naudojami viršgarsiniuose naikintuvuose ar raketose. Naujieji greiti lėktuvai turės būti nežalingi aplinkai – kitaip jų niekas nenorės.“

Kita problema, M. Flighto žodžiais, yra smūginės bangos, kurias sukelia lėktuvai, viršijantys garso greičio barjerą.  „JAV dėl žalos, kurią gali sukelti tos smūginės bangos, viršgarsiniams naikintuvams netgi draudžiama skristi virš žemyninės dalies. Dabar bandoma šią problemą sumažinti, pavyzdžiui, sukurti lėktuvo karkasą, kuris neskleistų tokių didelių bangų arba kad tos bangos nepasiektų Žemės paviršiaus. Tai išties didelė problema, ir reikės kažką daryti“, – kalba ekspertas.

Vokiečių idėjos lenkia visas kitas

Daug idėjų ir svajonių, kalbant apie ultragarsinius lėktuvus. Tačiau visos jos nublanksta prieš vokiečių planus!

Vokietijos aviacijos centras iki 2050 m. užsimojo sukurti keleivinį lainerį, kuris pasiektų 25 machų greitį. Kitaip tariant, iš Vilniaus į Australiją būtų galima nuskristi per pusantros valandos. Sunkiai įsivaizduojamas greitis, tačiau vokiečiai tam rimtai nusiteikę ir kalba apie keleivinį lėktuvą „SpaceLiner“. Sukurti jo technologijas pavesta Bremeno kosmoso sistemų instituto mokslininkams, kurie teigia, kad „SpaceLineris“ bus pusiau lėktuvas, pusiau raketa.

Štai kaip viskas vyktų: prieš pakilimą keleiviai sėdėtų užvertę galvas į viršų kaip astronautai erdvėlaivyje. Lėktuvas iššautų į 80 kilometrų aukštį (netoli ribos, kur jau prasideda atviras kosmosas), tada atitrūktų ir saugiai atgal į Žemę sugrįžtų pirmoji, raketinė pakopa. Likęs lėktuvas toliau jau žemyn skrietų savo tikslo link. Kaip jausis keleiviai? Jie per pirmąsias dešimt šio beprotiško skrydžio minučių jaus dvigubai už save didesnį svorį, tačiau teigiama, kad specialiai tokiems skrydžiams nereikės ruoštis. Pagal idėją, „SpaceLineris“ bus juodas, skraidins 50 keleivių, o visa projekto kaina – apie 30 mlrd. eurų.

Ar vokiečiai nušluostys visiems nosis? O gal juos aplenks kita šalis ar kompanija? Atrodo, bus labai įdomu stebėti šias ultragarsines lenktynes. M. Flightas mano, kad laimės tie, kurie tokį lėktuvą sukurs greičiausiai, ir tai bus svarbus dalykas skrydžių rinkoje. Be to, įtakos turės ir tai, kas pasiūlys ne tokius brangius skrydžius ir sukurs nekenksmingus aplinkai lėktuvus.

„Šiandien mes išmanome įprastų reaktyvinių variklių technologiją, tačiau, jei kalbėtume apie tiesiasrovius ar viršgarsinius reaktyvinius variklius, šios technologijos dar tik pradedamos tobulinti ir pritaikyti. Reikės atlikti dar daug tyrimų, kad galėtume pradėti komercinius skrydžius“, – neslepia aviacijos ekspertas.

Kitas dalykas, pastebi ji, yra kalbama ir apie lėktuvus su raketiniais varikliais: „Raketas taip pat gana gerai išmanome, tačiau, jei raketinis variklis sugenda, pasekmės būna labai skaudžios. Kyla klausimas, kiek tai būtų patikima. Kita vertus, juk būtent su raketiniais varikliais galima pasiekti ultragarsinį greitį, kad ir 25 machų, apie kuriuos kalba vokiečiai. Taigi  išties sunku pasakyti,  kuri idėja galų gale laimės.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...