captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniečių nuomonė: informuoti būtina ir apie fizinį, ir apie psichologinį smurtą

Aštuoni iš dešimties žmonių įsitikinę, kad, sužinojus apie smurtą, būtina informuoti tam tikras tarnybas, rodo Vilniuje atlikta apklausa. Kaip LRT RADIJUI sako VšĮ „Socialinės gerovės projekcija“ vadovė Arūnė Aniulytė, žmonės tikrai nori padėti, tik jiems dar trūksta informacijos, kur kreiptis. Be to, pabrėžia ji, visuomenė jau dėmesį kreipia ne tik į fizinį, bet ir į psichologinį smurtą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

– Sostinės gyventojų klausėte, kaip jie elgiasi pastebėję smurtą šeimoje, ar jį atpažįsta, ar žino, kaip į tai reaguoti. Ką sako apklausos dalyviai?

– Rezultatai džiugina, nes žmonės jau yra linkę atpažinti smurto apraiškas artimoje aplinkoje ir yra linkę padėti. Kiek anksčiau dažniau buvo pastebimas tik fizinis smurtas, o dabar – ir psichologinis, o vilniečiai yra suinteresuoti padėti. Nors dauguma apklaustųjų dar nežino, kaip padėti, bet apčiuopiamas noras padėti jau yra.

– Kuriose vietose vilniečiai pastebi smurtą? Namuose, gatvėje?

– Daugiausia smurtą pastebi, be abejo, gatvėje. Taip pat pastebi ir artimoje aplinkoje. Tyrimas buvo atliktas įvairiose Vilniaus vietose. Daugiausia pasisakančių apie smurtą buvo Fabijoniškėse, Antakalnyje, Senamiesčio rajone, Naujamiestyje.

– Ar žmonės fizinį smurtą atskiria nuo psichologinio?

– Tyrimas rodo, kad žmonės jau pradėjo skirti tiek emocinį, tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Nors fizinį smurtą įvardija daugiausia apklaustųjų, bet emocinis ir psichologinis smurtas taip pat suprantamas. Daugiausia smurtas pastebimas gatvėje, darbe ar namuose – šiek tiek mažiau.

– 8 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad apie smurtą būtina informuoti tam tikras tarnybas, institucijas. Tačiau ar vilniečiai žino, kam reikia pranešti?

– Žmonės nori padėti, bet jiems dar trūksta informacijos, kur pranešti. Todėl akcija „16 dienų prieš smurtą“ ir per ją įvairiais būdais dalijama informacija tikrai padeda. Be abejo, informacijos apie smurto apraiškas ir informavimą reikėtų daugiau.

– Daugelį žmonių sustabdo tai, kad jie nenori pakenkti smurtautojui ir dar labiau – aukai.

– Taip, nes jie nežino, kaip elgtis.  Žmones reikėtų daugiau informuoti, kad jie nebijotų skambinti atsakingoms institucijos, pavyzdžiui, policijai, krizių centrams, ir informuoti apie esamą situaciją. Tada žmonėms bus paaiškinta, ką jie turėtų daryti.

– Ar sulaukėte daug atsakymų, kad žmonės buvo bandę padėti smurto aukoms?

– Netgi per 30 proc. apklaustųjų pasisakė, kad jie bandė padėti ir ieškojo būdų, kaip tai padaryti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close