captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: Baltijos šalys ir Lenkija visada randa pasiteisinimą nebendradarbiauti

Baltijos šalims ir Lenkijai reikia daugiau bendradarbiauti, o ne imtis to likus maždaug metams iki realios grėsmės, LRT RADIJUI sako Viljaras Veebelis iš Estijos nacionalinio gynybos koledžo. Anot jo, tai istorinė paralelė – pavyzdžiui, prieš Antrąjį pasaulinį karą santykiai tarp Baltijos šalių nebuvo tokie jau geri. „Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lenkijos vaidmuo irgi buvo labai svarbus. Ir mes visada rasdavome pasiteisinimą nebendradarbiauti. [...] Kai Rusijos pajėgos jau buvo matomos iš mūsų teritorijos, tada nusprendėme: gerai, latviai ir lietuviai – geriau nei nieko. Man atrodo, reikia iš to pasimokyti“, – teigia V. Veebelis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuviai ir lenkai mąsto labai panašiai

Neramumai Rytų Ukrainoje išryškino naujus užsienio politikos panašumus ir skirtumus Centrinės ir Rytų Europos šalyse: Lenkija tarsi persimetė iš Višegrado bloko ir sankcijų Rusijai bei Ukrainos konflikto klausimu iš Čekijos, Vengrijos, Slovakijos bloko priartėjo prie Baltijos šalių. Vis dėlto žinių ir suvokimo apie tuos panašumus trūksta, padarė išvadą tyrėjai, apklausę po tūkstantį respondentų Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

Lenkijoje veikiančio Viešųjų reikalų instituto atstovė Agnieszka Lada sako, kad svarbiausia, kas paaiškėjo iš apklausos, yra tai, jog lietuviai ir lenkai, kai kalbama apie Rytų politiką, saugumo klausimus, Rusijos ir Ukrainos konfliktą, mąsto labai panašiai: „Mes esame tame pačiame kelyje, kai kalbame apie sprendimus, ką daryti su konfliktu, kaip paremti Ukrainą. Nuomonės labai panašios, ir tai mūsų stiprybė Europos Sąjungoje.“

Paklausta, kodėl, jei sutinkame dėl esminių dalykų, išvis kalbame apie nesutarimus, nesklandumus, A. Lada pastebi, kad įtampos lietuvių ir lenkų santykiuose yra. „Bet visada taip – neigiami dalykai pabrėžiami, o teigiamų niekas nežino. Tai didelė užduotis lenkams ir lietuviams. Toks buvo ir tyrimo tikslas – parodyti mūsų bendrumus. Žinoma, yra problemų, kurios trukdo bendriems veiksmams geopolitinėje arenoje, tačiau bent jau ES erdvėje galime veikti kartu“, – kalba instituto atstovė.

Taip pat apklausa parodė, kad Rusijos ir Ukrainos konflikto fone visos šalys sutinka, jog dėl jo kalta Rusija, ryškesnė Lietuvos ir Lenkijos pozicija. Labiausiai karinę grėsmę jaučia lenkai, mažiausiai – latviai. Daugiau kaip pusė Lenkijos ir Lietuvos piliečių mano, kad NATO visose šalyse turėtų steigti bazes. Tiesa, požiūris panašus ir Estijoje bei Latvijoje, bendrą procentą tik keičia tautinės mažumos – tik 8 proc. rusakalbių gyventojų mano, kad tokių bazių reikia.

Panašiai ir dėl sankcijų Rusijai: Lenkijos ir Lietuvos gyventojai mano, kad, pasibaigus dabar galiojančioms, ekonomines sankcijas reikėtų ne tik pratęsti, bet ir stiprinti, o Latvijoje ir Estijoje vėl išsiskiria mažumos.

Lietuva ryškiausiai iš visų šalių išsiskiria paramos Ukrainai atžvilgiu – tiek politinės, tiek karinės (ir karių siuntimo), tiek ekonominės. Lenkai, pavyzdžiui, kalbėdami apie ekonominę paramą mažiau dosnūs – jie sako, kad patys nėra tokie stabilūs finansiškai, be to, Ukrainoje ne taip sparčiai viskas keičiasi ir reformos ne taip gerai pavyksta.

Mes vis pasitikime didžiosiomis jėgomis

Eugenijus Smolaras iš Varšuvoje įsikūrusio Tarptautinių santykių centro sako, kad, žiūrint iš šalies, pačios Baltijos šalys daugiau konkuruoja, o ne bendradarbiauja tarpusavyje, o ir Lenkijai, kuri, pavyzdžiui, Lietuvą karinio konflikto atveju pasiryžusi remti labiau nei bet kuri kita šalis, būtų paprasčiau, jei visos kalbėtų vienu balsu.

„Problema, jei kalbėtume ne tik apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, o, pavyzdžiui, santykius tarp trijų Baltijos šalių, yra ta, kad daug bendradarbiavimo mes nematome – matome daug konkurencijos ir labai daug smulkmeniškumo. Aš tai vadinu „detalių terorizmu“, taip pat tam tikrų sektorių interesais“, – mano E. Smolaras.

Pavyzdžiui, pastebi jis, yra saugumo sritis – visos trys šalys didina karines išlaidas ir visos pradeda pirkti įrangą: „Jos turėtų pirkti vienodą įrangą. Jei nutiks kas nors blogo, Lenkija suteiks strateginę paramą. Tai rodo ir tai, kad 62 proc. lenkų mano, kad reikėtų jus ginti. Ir tai didžiausias skaičius iš visų Europos šalių. Labai optimistiška. Tačiau turime turėti ir priemonių susitarti. Dar, žinoma, yra spaudimas iš kai kurių Vakarų šalių ginklų gamintojų, kurios užsiima lobizmu ir taip toliau. Tačiau tai mūsų bendriems interesams kenkia.“

Viljaras Veebelis iš Estijos nacionalinio gynybos koledžo pritaria, kad Baltijos šalims tarpusavyje reikia daugiau bendradarbiauti, o ne imtis to tik likus maždaug metams iki realios grėsmės prarasti nepriklausomybę: „Tai istorinė paralelė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą nebuvo pastangų bendradarbiauti, santykiai tarp Baltijos šalių 4-ajame dešimtmetyje nebuvo tokie jau geri. Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lenkijos vaidmuo irgi buvo labai svarbus. Ir mes visada rasdavome pasiteisinimą nebendradarbiauti.“

Anot V. Veebelio, tai buvo pamiršta tik tada, kai krizė tiek įsibėgėjo, kad nebebuvo kito kelio, kai buvo suprasta, kad Šiaurės šalys nepadės. „Kai Rusijos pajėgos jau buvo matomos iš mūsų teritorijos, tada nusprendėme: gerai, latviai ir lietuviai – geriau nei nieko. Man atrodo, reikia iš to pasimokyti, politinis elitas turi suprasti, kad Lenkija, Lietuva, Latvija turi bendradarbiauti bent likus dvejiems metams iki tada, kai jaučiama, jog to prireiks“, – teigia V. Veebelis.

Paklaustas, ar dabar irgi galima šią taisyklę taikyti, jis pastebi, kad dabar geras laikas kartu rūpintis ginklais, kartu vykdyti pratybas, nes akivaizdaus spaudimo dabar nėra, tačiau, kai bus, bus jau per vėlu. „Turime įveikti įsivaizdavimą, kad nėra poreikio kreiptis į kaimynus ir sakyti „nuveikime kažką kartu“. Mes vis pasitikime didžiosiomis jėgomis – amerikiečiais, britais. 4-ajame dešimtmetyje irgi taip buvo, bet nebuvome išgelbėti, taigi Baltijos šalių bendradarbiavimas turi prasidėti be racionalaus spaudimo“, – pabrėžia V. Veebelis.

Jo žodžiais, reikėtų pažiūrėti į Suomiją, kurioje gyvena 5 mln. žmonių ir kuri turi per 60 naikintuvų. O mūsų visų yra 7 mln., bet naikintuvo neturime nė vieno. „Čia reikia susėsti ir apsitarti, kad nereikėtų priklausyti nuo išorės jėgų. Tai vienas būdų pradėti kažkiek save versti bendradarbiauti kiekvienam žingsnyje. Bet aš tikiuosi, amerikiečiai mums padarys spaudimą – dažniausiai, kai jie pasako, kad mes tik kartu kažką įveiksime, tada mes ir nuveikiame kažką kartu“, – kalba V. Veebelis.

Baltijos šalims trūksta bendrumo

V. Veebelis, paklaustas apie rusakalbių mažumų požiūrio skirtumus su likusiais piliečiais Latvijoje ar Estijoje, sako, kad dažnai į „rusakalbių“ sąvoką suplakama daug skirtingų tautybių, kurias reikėtų atskirti: „Remiantis statistika, maždaug 15 proc. rusakalbių Estijoje nėra rusai – jie laiko save ukrainiečiais, baltarusiais, žydais arba gali būti lenkiškų šaknų, kalbantys rusiškai, nes jiems lengviau šią kalbą išmokti nei estų. Bet rusų žiniasklaida juos dažnai pasitelkia kaip „rusiškai kalbančią mažumą“, kuriai esą spaudimą daro Estija. Tačiau dažniausiai jie net labai remia Estijos politiką. Pavyzdžiui, baltarusiai – labiau Ukrainos nei Rusijos pusėje. Žiniasklaidoje reikėtų labiau juos diferencijuoti, nes tie žmonės labai gerai integracijai, pvz. ukrainiečiai, turintys estišką pilietybę, labai nori tarnauti estų kariuomenėje.“

Taip pat V. Veebelis iš Estijos gynybos koledžo sako, kad informacinio karo kontekste Estija, integruodama rusakalbę bendruomenę, įsteigė naują TV kanalą rusų kalba, o, kalbant apie rusakalbius gyventojus Estijoje, reikia daugiau iniciatyvų, bendradarbiavimo.

„Reikėtų daugiau kalbėti, o, pavyzdžiui, Narvoje leisti nemokamai rodyti estiškai filmus, nes ten 90 proc. rusakalbių žmonių. Mokiniai eitų ir žiūrėtų. Reikia nemokamai suteikti kažką estiško. Narvoje nėra tam poreikio, o jam atsiradus atsirastų ir motyvacija. [...] Vladimiras Putinas jiems suteikia jausmą, kad Rusijai jų reikia, o mes – kad jie priešai. Reikia daugiau diskusijų. Rusų pusė mus vadina fašistais, o mes sakome, kad Rusija užsiima propaganda. Kitų būdų kalbėti apie Krymą nėra. Būtų gerai, kad akademikai kalbėtų be etikečių, nes jas sudėti lengva, o suprasti – sunku“, – pastebi V. Veebelis.

Kad bendrumo trūksta tarp Baltijos šalių, sutinka ir Lietuvos atstovas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Marijušas Antonovičius – pasak jo, tą parodė energetikos sektorius. Latviai sako, kad, pavyzdžiui, Lenkijos ir Latvijos santykiai apskritai mažai tirti, o latviai kartais esą jaučiasi neturintys prie ko šlietis: Lietuva turi daug bendrybių su Lenkija, Estija – su suomiais.

Svarbu subalansuoti santykius su mažumomis

E. Smolaras sako, kad nauja Lenkijos valdžia nebus kokių nors esminių pokyčių į Lenkijos ir Lietuvos santykius nešėja: „Pasakysiu dar daugiau – yra toks jausmas, kad Donaldas Tuskas ir Radoslawas Sikorskis nevykdė Lietuvai draugiškos politikos. Tai netiesa. Dalyvauju daugelyje strateginių diskusijų užsienio reikalų ministerijoje, gynybos ministerijoje, su Bronislawu Komorowskiu. Jose buvo daug giminingumo, pozityvių jausmų Lietuvos valstybingumui ir lietuviams. Bet jie nematė smulkių gestų, kurie suteiktų galimybių paaiškinti Lenkijos žmonėms, kaip yra.“

E. Smolaro žodžiais, vyraujanti žmonių nuomonė yra tikėjimasis, kad su lenkais visur būtų elgiamasi vienodai. „Niekas nesitiki jokių privilegijų. Dar yra fenomenas ir politikų, kurie atstovauja lenkų mažumai Lietuvoje. Taigi Lietuvos valstybės interesas irgi yra rasti būdų, kaip moderuoti santykius su Lenkijos mažuma, nepasiduodant politikų prieštaravimams. Nenormalu, kad Lenkijos mažuma Lietuvoje tarsi vienijasi su rusų mažuma, turint galvoje mūsų santykius su Rusija.
Mažumos visada turi nuoskaudų ir lūkesčių, kaip ir lietuvių mažuma Lenkijoje – dėl mokyklų, mokslo, finansų ir taip toliau“, – kalba E. Smolaras.

Tai normalu, pastebi jis, svarbu tik, kaip su tuo dorojamės. „Ši vyriausybė ir šis prezidentas turi labiau tradicinį elektoratą. Jie reikalaus ir tikėsis, kad vyriausybė darytų didesnį spaudimą šiais klausimais. O mes žinome, kad tai neveiks, nes Lenkijoje nėra žmonių, kurie Lietuvai nori daryti spaudimą, – sako E. Smolaras. – Mes branginame Lietuvos valstybingumą ir darysime absoliučiai viską, kad jį stiprintume, tačiau drauge mažumų problema visur yra saugumo politikos dalis. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos interesas taip subalansuoti santykius su mažumomis, kad jos netaptų saugumo problema.“

Žiniasklaida turi daugiau kalbėti apie teigiamus dalykus

Visa tai – panašu kaip su pabėgėliais, sako estai: prieš pabėgėlius Estijoje nusiteikę tik 5 proc. gyventojų, o žiniasklaidoje jie gauna neproporcingai daug dėmesio. Panašiai ir su santykiais – tiek tarp Lietuvos ir Lenkijos, tiek visame regione – žiniasklaida turi daugiau kalbėti apie teigiamus dalykus, daugiau ieškoti bendrumų.

„Žinoma, žiniasklaidos vaidmuo čia labai svarbus. Ji turi labiau rodyti mūsų bendrystes, nes vien neigiami dalykai mums kenkia ir padeda šalims, kurios džiaugiasi, kad mes priešai, o ne draugai. Čia turiu omenyje Rusiją“, – neslepia A. Lada.

Paklaustas, ar, kalbėdamas apie Baltijos šalių tarpusavio santykius ir sakydamas, kad tarp jų nėra Višegrado, E. Smolaras mano, kad tai priežastis, kodėl Lenkijos ir Lietuvos santykiai ne visuomet sklandūs, pašnekovas tikina taip nemanantis: „Briuselyje, NATO tai problema, nes jie žiūri į pagrindus, ką mes kartu galime padaryti. O kadangi jūs nesate šalys, turinčios didžiausius karinius biudžetus, tikimasi, kad jūsų pastangos bus bendros. Patikėkite, jei politikai Lietuvoje ir Lenkijoje tiesiog užsičiauptų ir kažką padarytų, viskas imtų gerėti. Žinau, kad jums nepatinka kai kurie dalykai, kuriuos pasakė R. Sikorskis ar D. Tuskas, ir jie iš tiesų nebuvo būtini, bet jie – tam tikrų emocijų atspindys. O politikoje emocijų reikia. Teigiamų emocijų reikia.“

Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome, – visų Baltijos valstybių ir Lenkijos požiūrio į Rusiją. A. Lada dar sako, kad, nors tyrimas rodo, jog Baltijos šalys remia Lenkijos europietišką politiką, pačios Lenkijos požiūris nebūtinai bus priimamas kai kurių partnerių Vakaruose, pasikeitus vyriausybei, ir jos pačios vaidmuo ES artimiausiu metu gali sumenkti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...