captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: šiuo metu patogu skolintis, bet ne taupyti

Dėl Europos centrinio banko (ECB) priimtų priemonių dabar puikus metas imti paskolas,  LRT RADIJUI sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis priduria, kad prastesnių žinių sulauks tie, kurie tikisi sutaupyti. Jam antrina ir analitikas Statys Jakeliūnas, kuris pastebi – ECB priimti sprendimai rodo, kad Europos ekonomika tebėra intensyvios terapijos būklėje.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

S. Kropas taip pat tvirtina, kad ECB sprendimas sumažinti ir taip neigiamas indėlių palūkanas bankams, bazines palūkanas paskoloms palikti nepakeistas rodo, jog Europos ekonomika vis dar yra stagnacijoje.

„Augimas labai menkas, infliacija – labai arti pavojingos defliacijos ribos. Tie vaistai, kurių imasi ECB, yra kraštutinės priemonės: stengiamasi, kiek įmanoma, paskatinti daugiau vartojimo. Žinoma, taupyti tokiomis sąlygomis sudėtinga, todėl skatinamas vartojimas ir spaudžiamos kredito įstaigos, kad daugiau pinigų į ekonomiką būtų įlieta per paskolas“, – tvirtina S. Kropas.

Jo nuomone, tokia finansinė padėtis puiki tiems, kurie nori pasiimti paskolų. „Manau, kad paskolų ėmėjams tai istoriškai geriausias laikotarpis, nes skolinimosi sąlygos palankiausios. Dabar iš esmės pinigai nieko nekainuoja. [...] Besiskolinantiems tai gera žinia, tačiau ne tiems, kas taupo, nes kredito įstaigose iš esmės bus atliekama saugojimo funkcija – ten kurį laiką uždirbti tikrai nebus galima“, – teigia S. Kropas.

Jis pastebi, kad situacija gerėja ir verslo atstovams, tačiau priduria nemanąs, jog tai susiję su pinigu įliejimu. S. Kropas svarsto, kad verslas bando atsinaujinti, todėl pagerėjimą labiau lemia verslo aktyvumas, o ne tai, kad sumažintos bankų palūkanų normos.

S. Kropas. Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

S. Jakeliūnas akcentuoja ir tai, kad ECB pritaikytos priemonės nėra naujos. Be to, jos taikomos dėl jau minėtos priežasties – sunkios Europos ekonominės padėties. „Europos ekonomika vis dar intensyvios terapijos būklė. ECB vis dar pastatęs lašelinę. [...] Šios priemonės yra gana simboliniai ženklai. Turbūt bijoma elgtis šiek tiek drastiškiau, nors to tikėjosi finansų rinkos, bent jau valiutų kursas“, – LRT RADIJUI teigia S. Jakeliūnas.

Jis nurodo, kad vos per kelias minutes po ECB pranešimo apie pritaikytas priemones euro kursas sustiprėjo 2 proc. S. Jakeliūnas priduria, kad ECB privalo atsižvelgti ir į kitų, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų centrinio banko, veiksmus. „Tikėtina, kad ten maždaug po dviejų savaičių palūkanos bus pradedamos didinti. Čia išsiskiria valstybių trajektorijos“, – tvirtina analitikas.

Jo nuomone, ECB nesiėmė netikėtų veiksmų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad jie gali būtų rizikingi. S. Jakeliūnas pabrėžia, kad pinigų įliejimas ir neigiamos palūkanų normos – tik iliustracija, kokioje pusiau krizinėje būklėje yra Europos ekonomika.

S. Jakeliūnas. Š. Mažeikos (DELFI) nuotr.

„Kai palūkanos anksčiau ar vėliau pradės didėti, gali atsirasti probleminiai reiškiniai. Pavyzdžiui, kintamos būsto paskolos palūkanos dabar tikrai žemos, bet, joms pradėjus didėti, [...] tai gali sukelti neigiamų pasekmių, todėl tai gana rizikingi beprecedenčiai veiksmai, kurie labiau padeda finansų sektoriui“, – daro išvadą S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, pinigai pirmiausia įliejami į finansų sektorių, o į ekonomiką jų patenka ne tiek ir daug, todėl atsiradę svyravimai sudaro galimybes spekuliuoti. Be to, tie, kurie darbo neturi, negali pasinaudoti šiomis skatinimo priemonėmis.

ECB ketvirtadienį pranešė, kad imasi naujų žingsnių, skatindamas Europos Sąjungos ekonomiką. Dar kartą sumažintos ir taip neigiamos indėlių palūkanos bankams, bazinės palūkanos paskoloms liko nepakeistos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...