captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turizmas Turkijoje: sumažėjus rusų turistų, daugėja vokiečių

Įvažiuojančių turistų skaičius 2015 m. Turkijoje buvo mažesnis, nei tikėtasi. Trečiąjį ketvirtį jų sumažėjo daugiau nei 2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Nors atvykstančių rusų poilsiautojų sumažėjo, išaugo Vokietijos turistų skaičius – praėjusiais metais vokiečiai sudarė 14 proc. įvažiuojančių turistų, o šiemet – beveik 16 proc., praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Turkijos verslo naujienas.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Rusiją ir Turkiją sieja glaudūs prekybos ryšiai. Rusija yra pirmoje vietoje pagal importą iš Turkijos  ir septintoje – pagal eksportą į šią šalį. Praėjusių metų duomenimis, šalių prekybos mastas siekė beveik 32 mlrd. dolerių. Tačiau po incidento dėl numušto Rusijos lėktuvo Maskva paskelbė, kad iš Turkijos nebeimportuos paukštienos produktų ir kai kurių kategorijų daržovių bei vaisių.

Be to, Rusijos vadovybė paragino savo šalies piliečius nevykti į Turkiją atostogauti. 2015 m. į Turkiją atvyko daugiau nei 3 mln. rusų, o paprastai vienas rusų turistas atostogaudamas Turkijoje išleidžia apie 770 dolerių. Taigi konfliktas su Rusija Turkijai gali kainuoti beveik 7 mlrd. dolerių.

Turkija šiemet nesulaukė 25 proc. planuotų pajamų iš turizmo sektoriaus.

Šalis vis mažiau patraukli investuotojams

Pastaraisiais metais Turkijos ekonomika auga lėčiau – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiais metais tesiekia 3 proc., o iki 2017 m. numatomas 4 proc. augimas.

Turkijos ekonomika lėtėja dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, šaliai nepavyksta susidoroti su infliacija, kuri 2011–2014 m. nenukrito žemiau 6,5 proc., o praėjusiais metais pasiekė beveik 9 proc. Augant kainoms, pajamos nedidėja, o tai daro neigiamą įtaką vartojimo išlaidoms.

Šiuo metu infliacija Turkijoje yra daugiau kaip 7 proc., o produktų kainų augimas artėja prie 10 proc.

Geopolitinė situacija gali pakoreguoti ankstesnes ekonomikos augimo prognozes. Turkijos centrinio banko duomenimis, per pirmąjį pusmetį investuotojai iš Turkijos rinkos išgabeno beveik 5 mlrd. dolerių. Šalies ekonominio patrauklumo mažėjimą lėmė situacija pietryčių Turkijoje, įsitraukimas į kovą su „Islamo valstybės“ kovotojais, parlamento rinkimai bei pakartotinis jų rengimas, o šiomis dienomis situaciją aštrina ir konfliktas su Rusija.

Iš daugybės problemų, su kuriomis Turkijos valdžia negali susidoroti, reikėtų išskirti nedarbą. Jo lygis jau antrus metus svyruoja nuo 9 iki 10 proc. Daugiausia bedarbių (beveik 19 proc.) sudaro šalies jaunimas.

Anot finansų analitikų, rugsėjį liros kursas dolerio atžvilgiu krito iki 3 lirų už vieną dolerį, bet iki lapkričio 20 d. ūgtelėjo 8 proc.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...