captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gynybos politikos direktorius: sudarėme bendraminčių saugumo klubą

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Londone pirmadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus steigiamos jungtinės ekspedicinės greitosios pajėgos. Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis sako, kad septynios sutartį pasirašiusios šalys sudarė bendraminčių klubą ir nuo šiol galės pačios spręsti, kaip reaguoti į vykstančius konfliktus.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

– Septynios valstybės – Estija, Danija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Norvegija – dalyvaus bendrose operacijose. Ką darys šios jungtinės pajėgos, kokiam tikslui jos skirtos?

– Pagrindinė šios iniciatyvos lyderė yra Jungtinė Karalystė. Tai šalys, kurios iki šiol kartu kovojo Afganistane, kartu buvo kitose operacijose. Po tikrai didelio įdirbio buvo nuspręsta, kad reikia vienyti jėgas ir kurti tokias pajėgas, kurios galėtų greitai reaguoti į kylančias krizes tiek NATO viduje, tiek už NATO teritorijos ribų.

– Koks būtų reagavimas? Per kiek laiko reaguotų tų septynių valstybių pajėgos, jeigu įvyktų nelaimė, pavyzdžiui, prasidėtų karinis konfliktas?

– Skirtingos pajėgos, žinoma, reaguotų pagal nustatytą laiką. Tai turėtų būti dienos. Galime daryti prielaidą, kad penkių dienų laikotarpis būtų toks, per kurį pajėgos galėtų ne tik sureaguoti, bet galbūt ir nuvykti į konflikto vietą.

– Tai būtų tiek oro, tiek jūrų, tiek sausumų pajėgų kariai?

– Taip. Žinoma, dabar aptariamos detalės. Susitarimas, pasirašytas Londone, tiesiog apibrėžia galimą struktūrą, teisinius, finansinius mechanizmus. Jis labiau techninio pobūdžio. Iš esmės, kaip tiksliai atrodys tos jungtinės pajėgos, po poros metų bus sprendžiama detaliau. Kalbame apie divizijos lygio pajėgas, t. y. apie 30 tūkst. karių, kurie apims ir jūrų, ir oro elementus.

– Taigi pajėgos ir būtų skirtos tam, kad krizinėje situacijoje susitelktų skirtingų šalių kariai ir vykdytų operacijas?

– Tai – bendraminčių klubas. Visos šalys, kurios pasirašė sutartį, yra NATO narės. Remsimės NATO standartais.

Praktika parodė, kad šalys dažniausiai operacijose dalyvauja kartu. Pavyzdžiui, mes labai daug kartų operacijose dalyvavome ir su britais, ir su danais, ir su amerikiečiais ar kitais kolegomis iš Šiaurės Europos. Kitos šalys pastebėjo, kad jos susiduria su tuo pačiu. Vadinasi, yra tam tikras šalių klubas, kurios kartu labai daug darė anksčiau ir didelė tikimybė, kad dirbs kartu ir toliau.

Po to buvo nuspręsta, kad reikia sustiprinti bendradarbiavimą, turėti vieningas pajėgas, kurios galėtų labai greitai priimti sprendimus. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra NATO ar Europos Sąjungos pajėgos. Tai – tų septynių šalių pajėgos. Jos pačios sprendžia, kur važiuoti, ką daryti, kaip reaguoti. Jokia kita organizacija neturi teisės nurodyti toms šalims, ką jos turi daryti.

– Jei, pavyzdžiui, Norvegijoje kiltų konfliktas, tai automatiškai kairiai iš Lietuvos taip pat prisijungtų ir padėtų?

– Neautomatiškai. Lietuvoje nustatytas sprendimų priėmimo mechanizmas. Turime tarptautinių operacijų įstatymą, pagal kurį Seimas priima sprendimą. Jei atvejis neatidėliotinas, labai staigi krizė, tokį sprendimą gali priimti prezidentė. Visa tai reglamentuota. Kiekviena šalis turi savo specifinį sprendimų priėmimo mechanizmą, bet teoriškai [...], jei šalys nusprendžia, kad reikia dalyvauti, priima sprendimus, ten ir važiuoja. Nėra geografinio apribojimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...