captcha

Jūsų klausimas priimtas

Etnologė apie adventą: žmonės pasninkauja, nes tai laiko madinga dieta

Didžiausia blogybė – žmonės linkę sulaužyti pasninką, LRT RADIJUI sako etnologė Gražina Kadžytė. Tačiau ji priduria, kad šiais laikais pasninko žmonės vėl ima laikytis, nes mano, jog tai – madinga dieta. Pasak pašnekovės, jeigu toliau laikytumėmės senųjų lietuviškų Advento, kuris prasideda sekmadienį, tradicijų, galbūt sulauktume taikių metų.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Anot etnologės, lietuviams, kaip ir visiems europiečiams, adventas reiškia ateities laukimą. „Turime vilties, kad ateitis bus gražesnė, gal bus didesnė santarvė. Norėčiau pasakyti - nuo sekmadienio ryto, visi turėtume stengtis iki pat šv. Kalėdų nesusierzinti, nesupykti, sulaikyti blogesnį žodį, sprūstantį iš lūpų. Yra labai gražus būtent mūsų tikėjimas, – jeigu žmonės per visą adventą nesibartų, nesipyktų, vienas kitam taikytų geresnį žodį, kitais metais Žemėje įsivyrautų taika“, – sako G. Kadžytė.

Jos teigimu, herumo jau nuo senų laikų siekė Mažosios Lietuvos atstovai. Etnologė pasakoja, kad seniau visose šeimose Mažojoje Lietuvoje nuo pat pirmosios advento dienos ant stalo buvo dedami gražiai nupinti ir papuošti advento vainikai su keturiomis žvakėmis.

„Tikrasis advento vainikas dedamas stalo. Tai nėra dekoracija. Nuo pat pirmosios Advento dienos klaipėdiškiai (tai buvo prieš 100 metų) susėsdavo prie Advento vainiko, pabaigę visus dienos darbus ir rūpesčius, užsidegdavo žvakę [...] ir pasakodavo vieni kitiems apie dienos džiaugsmus ir rūpesčius. Taip šeimos nariai gerai pažindavo vieni kitus“, – tvirtina G. Kadžytė.

Ji pastebi, kad šiais laikais žmonės net neturi laiko, kada susėsti kartu išgerti arbatos. Ji siūlo nuo sekmadienio vakaro tam iki šv. Kalėdų kas vakarą skirti bent pusvalandį.

Etnologė priduria, kad gana svarbus Advento aspektas – maistas. Jos aiškinimu, seniau žmogus, stengdamasis harmonizuoti savo gyvenimą, stengdavosi harmoniją išlaikyti visose gyvenimo srityse, net ir buityje.

„Anksčiau Lietuvoje trečiadieniai ir penktadieniai būdavo pasninkas per visus metus, o Advento metą susilaikyta nuo mėsiškų, pieniškų valgių, nuo kiaušinių, išskyrus sekmadienius ir vieną kitą nustatytą dieną, pavyzdžiui, šv. Mikalojaus ar šv. Liucijos dieną, kuri turėjo savo paskirtį“, – LRT RADIJUI teigia G. Kadžytė.

Ji pripažįsta, kad pasninkaujantieji neretai nusižengdavo taisyklės, bet tuomet pasistengdavo apkaltinti ką nors kitą. „Skaičiau prieškarinėje spaudoje – lietuviai dažniausiai išpažinties eidami sakydavo – penktadienį sulaužiau pasninką, nes žmona taip išvirė. [...] Didžiausia mūsų nuodėmė, kad mes linkę sulaužyti tą pasninką. Tačiau, kai pasakoma, kad tai madinga dieta, visi sako – laikysiuos tos dietos. Manyčiau, tai tikrai nėra sunku padaryti“, – įsitikinusi G. Kadžytė.

Senovėje lietuviai pagal Adventą ir jo metu vyraujančius orus mėgindavo nuspėti, kokie bus kiti metai. Etnologė tvirtina, kad tai galima daryti ir dabar, tačiau akcentuoja – pagal vieną dieną neįmanoma nieko nuspręsti ar sužinoti. Be to, lietuviai turėjo tiek daug meteorologinių spėjimų, kad kiekvienos profesijos žmogui reikėtų jais pasidomėti, o tuomet ieškoti jam aktualių ženklų gamtoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...