captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokių priemonių reikia, kad apsaugotume vaikus vandenyje

Skaičiai Lietuvoje siaubingi – kasmet iš 300 nuskendusių žmonių 30 būna vaikų, LRT RADIJUI sako Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, penktadienį vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau?“ skaitysiantis pranešimą. „Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų nuskęsta 9 žmonės, o Olandijoje šis skaičius siekia tik 0,4. Taip yra, nes Olandija turi daug didesnes galimybes, geresnę infrastruktūrą, dirba daug daugiau žmonių, tad vaikai apmokomi plaukti beveik 100 proc. Mes to paties sieksime ir Lietuvoje, nes pagrindinė priežastis, kodėl skęsta vaikai, ir yra nemokėjimas plaukti“, – pabrėžia V. Gedvilas.
A. Koroliovo (BFL) nuotr.
A. Koroliovo (BFL) nuotr.

– Pone Gedvilai, vaikų skendimas įvardijamas kaip viena baisiausių Lietuvos problemų. Ką rodo skaičiai? Ar mūsų šalies situacija kuo nors ypatinga?

– Mūsų šalies situacija ypatinga, nes turime labai mažai baseinų – 20 kartų mažiau, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, kurių atstovai dalyvaus konferencijoje ir pristatys savo gerąją patirtį, yra 700 baseinų, o Lietuvoje yra tik 44 baseinai, kuriuose mūsų vaikai turi galimybę mokytis plaukti. Skaičiai, žinoma, yra siaubingi ir kiekvienais metais auga. Iš 300 nuskendusių žmonių 30 yra vaikų.

– Konferencijoje bus įvertinti ir Vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programos rezultatai. Kokia tai programa?

– 2008 m. vyriausybė priėmė sprendimą, kad mokymo plaukti programai reikia skirti lėšų. Iš pradžių tos lėšos buvo labai mažos – 2010 m. buvo skirta tik 60 tūkst. litų (17,4 tūkst. eurų). 2014 m. lėšų skirta daug daugiau – 400 tūkst. litų (115,85 tūkst. eurų), o 2015 m. – jau 600 tūkst. litų (173,77 tūkst. eurų). Beje, buvo planuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skirti 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų), o iš Kūno kultūros ir sporto departamento – per 1,7 mln. litų (492,4 tūkst. eurų), tačiau to padaryti nepavyko, nes vyriausybės nutarime buvo nurodyta šiai programai lėšų skirti esant galimybei. Todėl lėšų nebuvo skirta tiek, kiek norėtume skirti.

– Visi specialistai vieningai pripažįsta, kad skęstamumo mažinimas – kompleksinis procesas ir kad tik išmokyti plaukti neužtenka. Kaip minėjote, net išmokyti plaukti kai kuriose Lietuvos vietose sunkiai išsprendžiama problema dėl baseinų trūkumo. Jūsų manymu, ko labiausiai trūksta šiandien ir ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau?

– Galima pasinaudoti ir esama situacija, nes labai greitai baseinų nepristatysime – statyti ir išlaikyti baseinus yra labai brangu. Visų pirma, sporto mokyklų ir kiti baseinai iki pietų būna beveik tušti. Nors vidurinių mokyklų baseinuose per kūno kultūros pamokas dirbama, tačiau 90 proc. visų Lietuvos mokyklų baseinų išvis neturi. Kita galimybė – išnaudoti baseinus vasarą, nes tuo metu daugelis jų yra uždaryti ir nenaudojami (taip yra, nes juos išlaikyti brangu).

Taip pat svarbu, kad ir vyriausybė, ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, ir Švietimo ir mokslo ministerija skirtų daugiau lėšų. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mūsų sporto treneriai, kūno kultūros mokytojai vis tiek 2010–2014 m. sugebėjo išmokyti plaukti daugiau nei 11 tūkst. vaikų. Manau, kad ateityje lėšos turėtų būti didesnės ir infrastruktūra išnaudota 100 proc.

Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų nuskęsta 9 žmonės, o Olandijoje šis skaičius siekia tik 0,4. Taip yra, nes Olandija turi daug didesnes galimybes, geresnę infrastruktūrą, dirba daug daugiau žmonių, tad vaikai apmokomi plaukti beveik 100 proc. Mes to paties sieksime ir Lietuvoje, nes pagrindinė priežastis, kodėl skęsta vaikai, ir yra nemokėjimas plaukti.

– Gal, sprendžiant problemą, ir aktyvesnio politikų įsikišimo reikia?

– Mes šią konferenciją vykdome būtent Lietuvos Respublikos Seime, tad tikiuosi, kad bus politikų, kurie tuo susidomės – galės pasižiūrėti transliaciją ir internete, susipažinti su esama situacija. Manau, kad pabandysime informaciją išplatinti ir Seimo nariams, nes tai didelė problema: vieno žmogaus mirtis padaro apie 1,9 mln. litų (550,3 tūkst. eurų) žalos, o valstybė kasmet dėl skendimo patiria apie 588 mln. (170,3 mln. eurų) žalos. Tai didžiulė žala ekonomikai.

Kitas dalykas – ir sveikatos prevencija. Plaukimas suteikia labai daug žmogui gyvybiškai svarbių įgūdžių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 euras, investuotas į sveikatos prevenciją per sportą, sveikatos apsaugai sutaupo 2 eurus. Taigi ši programa, be abejonės, Lietuvai reikalinga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...