captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie vabzdžiai gali gyventi mandarinuose

Kalėdiniu laikotarpiu ypač populiariuose mandarinuose gali tūnoti Viduržemio margasparnė musė, teigia gamtos mokslų daktaras Henrikas Ostrauskas. „Jos biologija įdomi tuo, kad su kiaušdėtėmis ji gali pradurti vaisiaus žievelę ir ten padėti kiaušinėlį“, – LRT RADIJUI sako mokslininkas.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Vabzdžius pritraukė saldumas

Pasak H. Ostrausko, vabzdžių pasaulis yra labai didelis – apie milijonas rūšių. „Bet žmonėms svarbūs tam tikri vabzdžiai, kurie susiję su [...] prekyba. Neretai vaisiuose pasitaiko vabzdžių, kurie turi svarbią ekonominę reikšmę“, – pažymi H. Ostrauskas.

Iš citrusinių vaisių, kurie keliauja per mūsų šalį, jis išskiria mandarinus, kuriuose gali gyventi margasparnė musė. „Jos pavadinimas yra kilęs nuo jūros – Viduržemio margasparnė. Jos biologija įdomi tuo, kad su kiaušdėtėmis ji gali pradurti vaisiaus žievelę ir ten padėti kiaušinėlį“, – sako mokslininkas.

Anot jo, dar benokstantis vaisius būna nuskinamas ir keliauja ilgą kelią, kol pervežamas į šalį, kurioje juo bus prekiaujama. „Po to matome, kad, „atidarius“ tą vaisių, jau būna lervytės. Lervytė vystosi apie porą ar trejetą savaičių. Po to per skylutę ji iškrenta, pasidaro lėliukė, […] ir vabzdys skrenda toliau“, – dėsto gamtos mokslų daktaras.

Jo teigimu, norint pagerinti mandarino vaisių, veislė buvo išvesta taip, kad joje būtų daugiau cukrų. Taip jis tapo saldesnis, ne toks rūgštus. „Tai sykiu pritraukė šiuos vabzdžius, kurie puola šiuos vaisius. Tokiu būdu jų galima atrasti mandarinuose“, – teigia H. Ostrauskas.

Jis pastebi, kad žmonės nesistebi, obuolyje atradę obuolinio vaisėdžio vikšriuką, tačiau labai nustemba ir pasipiktina, jei mandarine randa musių lervytes. „Iš tikrųjų tai nėra blogai, nes, jei vabzdys juo minta, vadinasi, jis nėra tiek prisotintas cheminių medžiagų, apsaugos, taigi tinka ir žmonėms“, – tvirtina mokslininkas.

Su bananais atvyksta naminiai svirpliai

H. Ostrauskas taip pat užsimena apie bananus. Jo žiniomis, neseniai buvo rašoma, kad juose pasitaiko esą labai nuodingų vorų. „Jų mokslinis pavadinimas yra phoneutria nigriventer. […] Tačiau noriu nuraminti vartotojus, kad šie vorai nelabai galėtų vystytis Lietuvos sąlygomis, nes tam reikia ir drėgmės, ir labai daug šilumos“, – sako H. Ostrauskas ir priduria, kad parduotuvėse ar saugyklose vaisiai laikomi gana vėsiai.

„Antras dalykas yra tas, kad esama gana daug panašių vorų, kurie nenuodingi. Tik tiek, kad jie medžioja kitus vabzdžius, kurie gali gyventi, nokstant tam bananui, vaisiui. Kartais vorų patelės padeda kokonus, pritvirtina prie jo, kad išsiritę voriukai galėtų maitintis“, – teigia mokslininkas.

Tačiau, jo teigimu, to nereikėtų labai išsigąsti, nes daug produkcijos yra nuodugniai patikrinama. Pasak H. Ostrausko, nepageidaujama, kad su ja atkeliautų ir minėti vabzdžiai.

Jis pastebi, kad dažniau į Lietuvą su bananais atvažiuoja svirpliai. „Jie vadinasi acheta domesticus, t. y. naminis svirplys. Jie būna gana dideli. Bet, žinoma, [tai nutinka] ne taip dažnai“, – tikina gamtos mokslų daktaras.

Kokoso viduje rado rausvą dėmelę

Anot mokslininko, įdomus atvejis Lietuvoje pasitaikė su kokosais. Žmogus, nusipirkęs kokosą ir jį prapjovęs, pamatė rausvą pigmentą. „Tas skystis viduje buvo įprastos spalvos, o šis raudonas pigmentas vartotoją išgąsdino. Ji galvojo, kad panaudotos cheminės medžiagos, ir nuo tų cheminių medžiagų kokoso sienelė nusidažė. Tačiau, kai buvo perpjautas vaisius, tik pats vidinis jo sluoksnis buvo rausvas, o visa masė, kaip įprasta, buvo balta“, – pasakoja H. Ostrauskas.

Mokslininkas tam turi paaiškinimą. Pasirodo, tai taip pat susiję su vabalais – palminiais straubliukais. Šie vabzdžiai gana dideli – apie 5 cm. „Jie yra su nematodais, kuriuos tie straubliukai platina. Štai kas yra įdomu: kai tas nematodas užkemša vandens indus, palmėje pasidaro toks raudonas žiedas“, – aiškina gamtos mokslų daktaras.

Pasak jo, dėl nematodų palmės gali mirti po trejų–ketverių metų, kai šie užpuola minėtus medžius. Mokslininko teigimu, dažniausiai taip nutinka šilto klimato juostoje, kur auga ir kokosai. „Žmogui, tarp kitko, tas nematodas yra nepavojingas“, – tikina mokslininkas.

Anot H. Ostrausko, įdomu tai, kad palminio straubliuko lervos yra valgomos. „Jos turi baltyminio maisto, taigi jas suveria ant iešmo, […] tai atrodo kaip šašlykas, toks vėrinys“, – teigia mokslininkas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...