captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos šalių prezidentai aptars regionui svarbias problemas

Susitikime su Baltijos šalių prezidentais bus aptariami klausimai, kurie svarbūs būtent Baltijos šalių regionui, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, per susitikimą valstybės turi priimti bendrą poziciją dėl Europai svarbių klausimų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Apie ką planuojate kalbėtis susitikime su kitų Baltijos valstybių prezidentais?

– Mūsų, trijų Baltijos šalių, prezidentai susitinka kasmet. Tai jau yra tradicija. Šiemet Lietuva pirmininkauja šiam mūsų susitikimui, todėl kviečiu kitus, Latvijos ir Estijos, prezidentus į Palangą. Ten mes kalbėsime apie tai, kas aktualu mūsų regionui ir visai Europai.

Tai – pabėgėlių krizė. Derinsime savo bendrą poziciją ir reakciją, kaip priimame [pabėgėlius – LRT.lt]. Pasidalinsime savo patirtimi, ką darome. Taip pat kalbėsime apie gynybos ir saugumo stiprinimą, t. y. bendrą karinės gynybos ir antiteroristinių priemonių paketą.

Taip pat kalbėsime apie tai, kas vyksta dabar: bendrą atsaką į kibernetines, informacines atakas ir kaip derinti savo poziciją Europoje. Šie klausimai vystosi ir keičiasi labai greitai. [...] Tai daryti geriau bendrai, kad mūsų pozicija būtų labai aiški, bendra.

Kalbėsime ir apie tolimesnius žingsnius, įgyvendinant strateginius energetikos projektus: Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, bendros dujų rinkos kūrimo užbaigimą ir t. t. Tai – labai fundamentalūs, rimti klausimai, kurie mums labai svarbūs.

Kitas klausimas – bendresnis, bet pilietinis: kalbėsime apie „Misiją Sibiras“, nes šiemet jos dalyviais tapo ir latviai. Norime, kad ši misija taptų bendra Baltijos šalims, kad jaunimas iš Latvijos ir Estijos galėtų kartu dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir ateityje, ne tik šiemet.

Taigi [turime aptarti – LRT.lt] daug klausimų. Kaip visada, tai yra svarbus susitikimas, nes tai – mūsų kaimynai, mūsų regionas. Mūsų bendra pozicija daugeliu klausimų visada sutampa. Esame broliai ir seserys prie Baltijos jūros, todėl toks susitikimas yra tradicinis, svarbus ir užtikrinantis tolimesnį artimą bendradarbiavimą.

– Paryžiaus įvykiai vėl verčia į daugelį klausimų pažvelgti naujai. Kaip po Paryžiaus įvykių pasaulines grėsmes gali kartu spręsti Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija?

– Pirmiausia – bendra pozicija pabėgėlių priėmimo klausimu. Mes ją esame suderinę ir ji skambėtų maždaug taip, kad Baltijos valstybės dalyvauja procese. Mes savo įsipareigojimus vykdome ir vykdysime. Todėl tos kvotos, kurios jau buvo sutartos, yra sutartos. O dėl tolimesnių galimybių visos šalys sutarė, kad skubėti nereikia, – pirmiausia turime išspręsti iškeltus klausimus (t. y. Europos išorinių sienų apsauga, įdirbis su trečiosiomis šalimis, readmisijos sutartys, pagalba Afrikai ir Turkijai) ir tik tada galvoti apie kitokią poziciją dėl ateities (dėl pabėgėlių).

Taip pat kartu galvojame apie savo sienų apsaugą, nes matome ir padidėjusius srautus, ir galimas grėsmes tiek iš Rusijos bei Baltarusijos teritorijos Latvijoje ir Estijoje, tiek pas mus. Todėl galvojame apie bendras saugumo priemones, taip pat – apie galimybę vieni kitiems padėti reikalui esant. Taigi visi šie klausimai taip pat bus aptariami.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...