captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalėdos Norvegijoje: pirkdami dovanas labiausiai išlaidauja pensininkai

Nors ekonomikos rodikliai nuolat prastėja, norvegai planuoja išleisti didžiules sumas pinigų pirkdami kalėdines dovanas. Norvegijos bankai prognozuoja, kad gyventojai šiemet išleis rekordiškai daug. Praėjusiais metais Kalėdų dovanoms pirkti norvegai vidutiniškai išleido 10,7 tūkst. Norvegijos kronų, šiemet – 230 kronų daugiau (apie 1 200 eurų). Manoma, kad iš viso Norvegijos prekybininkai per Kalėdas parduos prekių už 6 mlrd. eurų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Didesnės šių metų išlaidos dovanoms siejamos su dėl infliacijos pabrangusiomis prekėmis. Iš gyventojų grupių labiausiai išlaidumu pasižymi pensininkai.  Vien savo anūkų dovanoms seneliai išleis vidutiniškai apie tūkstantį eurų, ir ši suma yra  20 proc. didesnė nei prieš dvejus metus. 

Norvegai per Kalėdas dažniausiai dovanoja paslaugas ir potyrius. Tai – bilietai į teatrą ar baletą, kelionės, dovanų čekiai ar kūno priežiūros paslaugos. Tai, kad paslaugos dažniausiai nustelbia daiktus, pasak ekonomistų, rodo, jog norvegų spintos ir sandėliukai pilni daiktų, tad ir jų poreikis yra sumažėjęs.

„Statoil“ patiria nesėkmę JAV 

Norvegijos naftos kompanija „Statoil“ susiduria su sunkumais JAV, nors namuose, Norvegijoje, bendrovės veikla yra sėkminga. Investavusi į aukštųjų technologijų reikalaujančią skalūnų naftos ir dujų gavybą, bendrovė negauna pelno dėl mažos naftos kainos pasaulinėje rinkoje.

Nuo 3,3 mlrd. eurų veiklos pelno praėjusiais metais bendrovės rezultatai smuko iki 1,9 mlrd. pelno per pirmus tris ketvirčius. Skalūnų naftos gavyba ir mažėjanti naftos paklausa tapo ta priežastimi, dėl kurios praėjusiais metais naftos barelio kaina tarptautinėje rinkoje smuko nuo 100 iki 50 dolerių. Prie „Statoil“ nesėkmės prisidėjo ir tai, kad skalūnų naftos gavyba JAV augo rekordiniais tempais ir didino konkurenciją su vietos kompanijomis.

Šiuo metu skalūnų dujų JAV išgaunama tris kartus daugiau nei Norvegija išgauna kartu sudėjus visą naftos produkciją. Be to, bendrovė yra investavusi į tris pagrindines skalūnų naftos ir dujų vietoves JAV, o tai jai užkrauna nemažą naštą. Naftos gavybos ekspertai „Statoil“ bandymą įsitvirtinti JAV vadina nesėkme. Tai patvirtina ir bendrovės planai pasitraukti iš naftos paieškų Aliaskoje.

Galimybė užsidirbti viešbučiams ir kempingams

Pabėgėlių krizė netikėtą galimybę užsidirbti suteikė mažai lankomiems Norvegijos kalnų viešbučiams ir kempingams. Čia laikina pastogė suteikiama šalį užplūdusiems pabėgėliams. Dalis viešbučių ir kempingų, kuriuose apgyvendinti pabėgėliai, pastaruoju laiku išgyveno ne geriausius laikus: buvo nušiurę, juose stigo poilsiautojų, jie negalėjo pasiūlyti aukštos kokybės paslaugų, kokias siūlo jų konkurentai.

Todėl valstybės remiamas atvykėlių apgyvendinimas tokiems viešbučiams ir kempingams tapo aukso gysla, iš kurios šiuo metu uždirbami milijonai Norvegijos kronų. Už vieną parą vienam pabėgėliui viešbutyje valstybė vidutiniškai skiria apie 800 Norvegijos kronų (88 eurus). Iš viso į Norvegiją jau atvyko 27 tūkst. pabėgėlių, o iš jų 13,2 tūkst. apgyvendinti viešbučiuose ir kempinguose.

Jei atvykstančiųjų srautas nemažės iki Naujųjų metų, jų skaičius išaugs iki 43 tūkst. Vien apgyvendinimas tokio skaičiaus žmonių laikinose prieglaudose valstybei kainuos daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus. Atrodo, kad tokia situacija viešbučių savininkai yra patenkinti. Užuot merdėję, viešbučiai įgavo antrą gyvybę. Už gautas lėšas savininkai planuojama įpūsti gyvybės į viešbučius, juos atnaujinti.

Įsigytas didžiausias visų laikų valstybės pirkinys

Po pirmojo ir antrojo metų ketvirčio, kai Norvegijos ekonomikoje ryškėjo silpnėjimo žymės, susijusios su pasaulinėmis naftos pramonės problemomis, trečiasis metų ketvirtis pateikė netikėtą staigmeną – ekonomikos stiprėjimą. Šis sustiprėjimas susijęs ne su viešuoju sektoriumi, o su valstybės investicijomis, kurios trečiąjį metų ketvirtį augo 14 proc.

Net ketvirtadalis šių investicijų yra siejamos su naujausių naikintuvų F35 įsigijimu, o tai ir paaiškina netikėtus ekonomikos rodiklius. Iš viso Norvegija iš amerikiečių kompanijos „Lockheed Martin“ įsigis 52 naujosios kartos naikintuvus už 70 mlrd. kronų. Naikintuvai – didžiausias visų laikų valstybės pirkinys. Tačiau ir bendrai paėmus valstybės investicijos augo, daugiausia investuota į mokyklų atnaujinimą.

Prie ekonomikos augimo trečiąjį ketvirtį prisideda ir padidėjęs eksportas bei vis dar augančios investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tačiau ekonomistai teigia, kad vien valstybės pastangų stabiliam ekonomikos augimui nepakaks. Reikia, kad augtų vartojimas, investicijos į namų ūkius ir verslą. Tiesa, situacija ir šiose srityse nėra pati blogiausia. Norvegijos bankai prognozavo, kad trečiąjį ketvirtį vartojimas kris, tačiau buvo užfiksuotas 0,1 proc. augimas. Kol kas tai geras ženklas ne geriausius ekonominius laikus išgyvenančioje šalyje.

Sudarytas prestižiškiausių profesijų sąrašas

Kokia pati populiariausia, paklausiausia ir gerbiamiausia profesija Norvegijoje? Įdarbinimo agentūros „Proffice“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Norvegijoje lygių neturi gydytojo profesija. Ji labiausiai vertinama ir geidžiama norvegų. Nedaug nuo gydytojo profesijos pagal populiarumą atsilieka advokatai. Trečioje vietoje – inžinieriaus profesija.

Mažiausiai prestižinės laikomos socialinių darbuotojų, kirpėjų ir parduotuvių darbuotojų specialybės – jos sąrašo gale. Darbo rinkos specialistai mažiausiai nerimauja dėl inžinierių ir su technologijomis susijusių specialybių ateities. Priežastis paprasta – nors darbo rinkos ateitis tampa vis mažiau nuspėjama, technologijų vystymasis įgauna didesnį pagreitį, todėl spėjama, kad ir ateityje turinčių technologinį išsilavinimą specialistų poreikis tik didės.

Gera Norvegijos ekonomika ir nedidelis atlyginimų skirtumas tarp įvairių profesijų daugelį metų tarp jaunų norvegų lėmė motyvacijos stoką renkantis profesijas. Kai kurie jauni norvegai mieliau rinkdavosi dirbti paprastesnius, nekvalifikuotus darbus, nei studijuoti ir įgyti specialybę, todėl trūkstamus įvairių sričių specialistus šalis mielai priimdavo iš užsienio. Ši tendencija pastebima ir iki šiol, tačiau darbo rinkos specialistai teigia, kad šiais laikais, kai darbo rinka nebenuspėjama, to neužtenka ir nepasirinkusieji specialybių ateityje nukentės labiausiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close