captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES atgrasymo signalas Rusijai – veiksmingas, sako politologas

Gruodžio viduryje planuojamame ES viršūnių susitikime bus sprendžiama dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. Europa neabejoja, kad Minsko susitarimai nėra įvykdyti, todėl mažai tikėtina, kad sankcijos galėtų būti stabdomos. Taip LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija“ sako Seimo narys Gediminas Kirkilas bei Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Laurynas Kasčiūnas.
Reuters/Scanpix. nuotr.
Reuters/Scanpix. nuotr.

Aprimus karo veiksmams Donbase, Rusijos lobistai daugelyje Europos sostinių aktyviai veikia, siekdami sankcijų atšaukimo. Dalis Europos šalių į tai žvelgia palankiai. Gruodžio viduryje vyksiančiame ES viršūnių susitikime planuojama kelti klausimus dėl sankcijų pratęsimo.

„Net ir tam tikras Rusijos veiksmų suaktyvėjimas Ukrainoje rodo, kad ji nesitiki, jog tos sankcijos bus atšauktos. Oficialiu lygiu, nepaisant įvairių diskusijų, visos šalys neabejoja, kad Minsko susitarimai neįvykdyti.

Jei neįvykdyti, būtų keista stabdyti sankcijas. Rusijos bandymas nukreipti dėmesį į Siriją rodo, kad sankcijos skausmingos, jos veikia, o Ukrainoje nieko nepasiekta. Per veiksmus Sirijoje bandoma sugrįžti į koaliciją su Vakarais“, – kalba G. Kirkilas.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas pažymi, kad sankcijos Rusijai akių neatvėrė, Vladimiro Putino sistema yra sukurta ant tokių ideologinių pamatų, kurie akims atsiverti tiesiog neleidžia. „Tačiau jie supranta jėgos ir atgrasymo kalbą, o šios sankcijos ir yra vienas būdų atgrasyti. Mano galva, jos suveikė.

Dar svarbiau tai, kiek sankcijos – tvarios ir kiek Rusija sugebės arba ne suskaldyti ES vienybę. Kai pasiunčiame signalą, kad suskaldyti mūsų vienybės ji nesugebės, Rusijai tampa dar sunkiau“, – sako L. Kasčiūnas.

Sankcijos nėra fatališkos, tačiau veikia

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, sutikti su Baracku Obama, jog dėl sankcijų Rusijos ekonomika yra sudraskyta į skutus, negalima: „Turbūt didžiausią neigiamą įtaką Rusijos ekonomikai turėjo atpigusi nafta ir dujos. Jei naftos kainos būtų, kokios buvusios, Rusijos kompanijos gan ilgai galėtų išgyventi ir esant sankcijoms, neturėdamos galimybės skolintis tarptautinėse rinkose.“

Anot G. Kirkilo, nepaisant to, kad patys rusai tai neigia, tiek sankcijos, tiek naftos kainų kritimas sudavė didelį smūgį Rusijos ekonomikai.

„Neseniai, kai buvo svarstomas Rusijos biudžetas, tapo akivaizdu, kad atsiranda problemos pensijų srityje – jos nedidinamos tokiais tempais, kaip prieš 6–7 metus. Tuo metu kainos auga greičiau.

Pensijų vidurkis Rusijoje yra maždaug 1,5 karto mažesnis nei Lietuvoje. Karaliaučiuje kai kurios kainos pakilo net 100 proc., o vidutiniškai – 65 proc. Tuo pat metu padidėjo nedarbas. Poveikis yra, tačiau ne toks, kokio tikėjosi Vakarai“, – kalba parlamentaras.

Savo ruožtu RESC analitikas L. Kasčiūnas pažymi, kad Vakarų sankcijų Rusijai tikslas nebuvo sužlugdyti Rusijos ekonomiką, jų tikslas buvo „paspausti“ Rusijos elitą, pagrindinius veikėjus V. Putino aplinkoje, kad šie patys imtų daryti spaudimą V. Putinui.

„Pavyzdys – „Rosneft“ kompanija, kuri, susidūrusi su finansinėmis problemomis, skolindavosi Vakarų rinkose. Dabar ji negali to padaryti, todėl eina pas Putiną ir sako: „duok mums pinigų iš kur nori“.

Toks ir buvo sumanymas – padidinti vidinę įtampą. Sunku atsakyti, ar tos įtampos kyla, nes Rusijos režimas yra savotiška juodoji dėžė“, – sako L. Kasčiūnas.

Poveikis Lietuvai – mažesnis, nei tikėtasi

Ekonomisto N. Mačiulio teigimu, labiausiai Lietuvos eksportuotojus paveikė ne atsakomosios sankcijos, o faktas, kad Rusijos gyventojai neretai neturi pinigų prekėms įsigyti. Tačiau tiek kontrsankcijų, tiek Rusijos recesijos poveikis, nepaisant prekybinių santykių apimties, buvo mažesnis nei prognozuota.

„Kadangi dalis Rusijoje parduodamų prekių buvo ir yra gaminamos ne Lietuvoje, matėme lokalizuotą neigiamą įtaką. Tačiau bendra įtaka minimali, o eksportas pirmąjį pusmetį netgi nesitraukė.

Šiek tiek nukentėjo Klaipėdos uostas, bet dabar labai stipriai atsigauna. Turistų kiekis iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo dramatiškai, tačiau bendras turistų skaičius nesumažėjo, nes padaugėjo turistų iš kitų valstybių. Tai, ką blogiausio iš Rusijos galėjome patirti, greičiausiai jau patyrėme“, – teigia N. Mačiulis.

Ekonomistas pažymi, kad Rusijos bei visų kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių rinkos Lietuvai išlieka svarbios, nes esame geografiškai čia „įkalinti“, tose rinkose – konkurencingi.

„Tai yra didelės rinkos, ir jų gyventojų perkamoji galia augs. Bet tam, kad augtų perkamoji galia, rinka taptų prognozuojama, stabili ir patraukli, ten reikia politinių revoliucijų“, – sako N. Mačiulis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...