captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: Birma pasauliui gali tapti auksinius kiaušinius dedančia žąsimi

Dėl karinės chuntos Mianmaras (arba Birma) buvo izoliuotas ekonomiškai ir politiškai, tačiau, dabar apie jį kalbama kaip apie valstybę, į kurią reikia važiuoti turistams, kur reikia investuoti, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas. „Birmos padėtis yra Dievo dovana. Tai gali būti žąsis, kuri deda auksinius kiaušinius, bet viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus įgyvendintas perėjimo procesas. Tarptautinė bendruomenė patenkinta ir pasiruošusi. [...] Bendrame kontekste, kai pasaulyje tiek daug problemų dėl autoritarizmo, ginkluotų konfliktų ir karų, tai – vilties žiburys“, – mano politologas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sotinėje Jangone jaučiama euforija

Pergalės džiaugsmas visą šią savaitę tvyro Mianmaro, kurio ankstesnis pavadinimas buvo Birma, gatvėse. Jau dabar aišku, kad iš daugiau nei 90 rinkimuose dalyvavusių partijų daugiausia balsų surinko opozicijos lyderės, politinės kalinės ir Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Su Či partija – Nacionalinės demokratijos lyga.

„Nuotaika čia, Jangone, labai pakylėta jau nuo sekmadienio nakties, kai buvo pradėti skaičiuoti rezultatai, – sako Mianmare gyvenanti žmogaus teisių organizacijos „Minority Rights Groups“ atstovė Hanna Hindstrom. – Tūkstančiai žmonių susirinko prie partijos būstinės tam, kad išgirstų skelbiamus rezultatus. Dabar bent jau sotinėje Jangone jaučiama euforija.“

Nors balsai skaičiuojami jau keletą dienų, opozicijos lyderė yra tikra, kad parlamente jos vadovaujama partija užsitikrino daugumą. Ji vietas dalysis su ketvirtadalį vietų parlamente turėsiančia karine chunta, kuri šalį valdė iki šių rinkimų ir konstitucijoje įtvirtino nuolatines vietas chuntos nariams. Būtent karinė chunta prieš 25 metus, Aung San Su Či laimėjus Mianmaro rinkimus, susidorojo su opozicija, o jos lyderei skyrė namų areštą. Tačiau šiandien Aung San Su Či tiki, kad šie įvykiai nepasikartos ir jai pavyks rasti bendrą kalbą su chunta.

„Karinė chunta kelis kartus patvirtino, kad gerbs žmonių valią ir patvirtins rinkimų rezultatus. Šiandien laikai kitokie, kitokie ir žmonės. Dabar žmonių politinės pažiūros daug stipresnės. Didžiulį pokytį tam padarė technologijos, todėl žmonės žino, kas vyksta šalyje. Ir tiems, kurie norėtų sukliudyti tam tikriems procesams, būtų daug sunkiau tai padaryti“, – sako Aung San Su Či.

Iškilti padėjo ir tėvas

Aung San Su Či – garsaus politiko Aung Sano, laikomo modernaus Mianmaro tėvu, dukra. Jis dėjo daug pastangų, kad būtų paskelbta nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos, bet buvo nužudytas likus pusmečiui iki Mianmaro, tuometinės Birmos nepriklausomybės.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Konstantino Andrijausko, būtent dėl tėvo populiarumo Aung San Su Či 1990 m. buvo patikėta vesti Nacionalinės demokratijos lygą į katastrofiškai opozicijai pasibaigusius rinkimus.

„Būtent tuo metu Aung San Su Či grįžo iš užsienio slaugyti mirštančios motinos. Ji buvo ištekėjusi už brito, turėjo du vaikus. Kadangi ji buvo Aung Sano dukra, demokratijos aktyvistai paprašė vadovauti jų politinei jėgai. 1990 m. įvyko rinkimai laisvi ir juos triuškinama persvara laimėjo Aung San Su Či bei jos įkurta partija“, – primena K. Andrijauskas.

Tačiau, kalba jis, karinė chunta tokių rezultatų nesitikėjo, kurį laiką jų nepripažino ir masiškai represavo oponentų politinę viršūnėlę. Todėl Aung San Su Či buvo paskirtas namų areštas, ji nematė, kaip mirė jos vyras, nematė, kaip išaugo jos vaikai. Netrukus po įkalinimo jai buvo įteikta Nobelio taikos premija, kas pakėlė jos kovą į dar aukštesnį lygmenį.

Chunta nebekelia ypač didelės grėsmės

Vis dėlto šiandien Aung San Su Či bus priversta derėtis su karine chunta ir jos remiamais politiniais lyderiais. Pasak politikos sociologo Jonathano Bogais iš Sidnėjaus universiteto, Aung San Su Či be kariuomenės pritarimo negalėtų įgyvendinti didelių, pavyzdžiui, konstitucinių, reformų, todėl jai reikia užsitikrinti palaikymą.

„Spėjama, kad kariuomenė su opozicija gali pasielgti lygiai taip pat, kaip 1990 m., tačiau esu tikras, kad tai neteisingas manymas. Kariuomenės požiūris į šalies valdymą pasikeitė. Taip pat pati kariuomenė yra susiskaldžiusi. Didelė jos dalis nebėra tokia, kokia buvo, – tik maždaug ketvirtadalis jos narių nėra pasiruošę kompromisams. Bet tai tik maža dalis ir ji nekelia grėsmės, kokią kėlė ankstesniais metais“, – teigia J. Bogais.

Mianmare demokratiniai pokyčiai prasidėjo 2010 m., kai šalyje išplito įtakingų budistų vienuolių protestai. Nors jie režimo buvo numalšinti, valdžia buvo priversta imtis pertvarkų. Ir ne tik dėl protestų, bet ir dėl vis labiau augančios Kinijos įtakos ir demokratinės pasaulio dalies taikomos izoliacijos Mianmarui. Šaliai ėmus eiti nauju keliu, netrukus namų areštas buvo panaikintas Aung San Su Či, kuri šiemet Nacionalinę demokratijos lygą atvedė į pergalę.

Viešumoje nesielgia kaip demokratiška lyderė

Tačiau ar po šių rinkimų Mianmaras tikrai pasuks demokratine kryptimi, dalis kritikų suabejojo iškart po rinkimų, kai viename interviu Aung San Su Či pasakė, jog ji stovės aukščiau už prezidentą.

„Jei kalbėtume apie prezidentą, visus sprendimus priimu aš, nes esu partijos lyderė. Prezidentu taps tas, kurį mes pasirinksime tik tam, kad įgyvendintume Konstitucijos reikalavimus. Jis neturės jokios valdžios, jo veiksmai remsis partijos sprendimais. Mes negalime būti autoritarinė vyriausybė, nes mūsų stiprybė yra žmonės. Išlikome tiek metų, nes turėjome visuomenės palaikymą. Vyriausybės, kurios priklauso nuo žmonių palaikymo, niekada netaps autoritarinės“, – tvirtina Aung San Su Či.

Šalies vadove Aung San Su Či negali tapti, nes tai draudžia specialiai dėl jos sukurtas konstitucijos straipsnis, pagal kurį šalies pilietis, turintis giminaičių, kurie turi užsienio pilietybę, negali tapti prezidentu. Aung San Su Či vaikai yra Didžiosios Britanijos piliečiai ir būtent tai moteriai užkerta kelią užimti aukščiausio šalies vadovo postą.

Pasak J. Bogais, sunku tikėtis, kad Aung San Su Či bus tokia demokratiška lyderė, kaip tikisi Vakarai. Maža to, vos atėjusi į parlamentą, ji susidurs su milžiniškais iššūkiais. Aung San Su Či, J. Bogais pastebėjimu, viešumoje nesielgia kaip demokratiška lyderė, bet po 50 metų diktatūros negalima tikėtis, kad rinkimai savaime užtikrins demokratiją, – tai užtruks daug ilgiau.

„Mianmaras – federacinė valstybė, sudaryta iš skirtingų 135 etninių grupių, tad Aung San Su Či reikės rasti sutarimą su visomis etninėmis ir religinėmis grupėmis. Akivaizdu, kad Nacionalinė demokratijos lyga to padaryti nepajėgs. Todėl Mianmaro laukia sudėtingas derybų procesas su grupėmis, kurios nepalaiko Aung San Su Či. Mianmaras patiria daugybę etninių konfliktų ir, norint eiti demokratiniu keliu, juos reikės išspręsti. Taigi, kai Aung San Su Či sako, kad jos vyriausybė bus susitaikymo vyriausybė, teoriškai tai įmanoma, bet tam reikės milžiniškų pokyčių įvairiose srityse“, – pabrėžia J. Bogais.

Nežinia, ar ryšis spręsti „nepatogias“ problemas

Daugiausia nerimo kelią musulmonų, žinomų kaip rohindžiai, padėtis. Šalies šiaurėje gyvenanti grupė nuo 2010 m. persekiojama budistų ekstremistų. Musulmonams buvo uždrausta dalyvauti šių metų rinkimuose.

Pasak K. Andrijausko, dėl neaiškios pozicijos musulmonų klausimu Aung San Su Či sulaukia kritikos: „Mano manymu, Aung San Su Či kritikuojama pagrįstai dėl to, kad, kalbėdama tikrai apie gražius dalykus – pilietinę visuomenę, visuotinį politinį dalyvavimą, demokratinės politinės sistemos, gero valdymo būtinybę, atskaitomybę, musulmonus palieka nuošalyje, tarsi ta žinia būtų siunčiama tik budistams. Tikimasi, kad dabar, gavusi labai reikšmingą visuomenės mandatą, ji ryšis kalbėti apie tas temas, kurios yra nelabai patogios.“

Mianmare gyvenančios H. Hindstrom teigimu, kol kas neaišku, kokį kelią pasirinks Aung San Su Či, tačiau akivaizdu, kad jai reikės išsaugoti budistų paramą. „Jai bus labai sunku imtis spręsti musulmonų teises, nes kariuomenė ir toliau turės didžiulę įtaką šalies politikoje ir parlamente. Kadangi šie diskriminuojantys įstatymai jau priimti, neaišku, ar Aung San Su Či stengsis juos pirmiausia atšaukti, žinodama, kad taip neišvengs konfrontacijos su didele visuomenės dalimi ir labai stipriu budistų nacionaliniu judėjimu“, – svarsto H. Hindstrom.

Birmos padėtis – Dievo dovana

1948 m. nepriklausomybę nuo britų paskelbusiai tuometinei Birmai po šiek tiek daugiau nei dešimtmečio ėmė vadovauti karinė chunta, kuri valdžioje išsilaikė iki šių rinkimų. Būtent karinė chunta Birmos pavadinimą pakeitė į Mianmarą, sukūrė naują į Lietuvos trispalvę ypač panašią vėliavą ir pakeitė miestų pavadinimus. Tačiau iki šiandien nemažai šalies gyventojų savo valstybe vadina Birma, siekdami netapatinti šalies su karine chunta.

Dėl karinės chuntos valdžios Mianmaras buvo izoliuotas ekonomiškai ir politiškai, tačiau, pasak K. Andrijausko, šiandien pokyčiai šalyje akivaizdūs. Be to, apie Birmą dabar visur kalbama kaip apie valstybę, į kurią reikia važiuoti turistams, kur reikia investuoti, nes ji labai turtinga naudingų išteklių, jos ypač patogi geografinė padėtis – tai vienintelė Pietryčių Azijos valstybė, kuri ribojasi ir su Kinija, ir su Indija, t. y. su abiem Azijos milžinėmis, kurios po kelių dešimtmečių greičiausiai bus didžiausios pasaulio ekonomikos.

„Birmos padėtis yra Dievo dovana. Tai gali būti žąsis, kuri deda auksinius kiaušinius, bet viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus įgyvendintas perėjimo procesas. Tarptautinė bendruomenė patenkinta ir pasiruošusi. Baracko Obamos administracija, Hillary Clinton teigia, kad Birmoje demokratizacijos ir liberalizacijos procesai yra viena didžiausių JAV užsienio politikos pergalių. Bendrame kontekste, kai pasaulyje tiek daug problemų dėl autoritarizmo, ginkluotų konfliktų ir karų, tai – vilties žiburys“, – mano K. Andrijauskas.

Vis dėlto politologai sutinka, kad, nors Mianmaras jau dabar sulaukia daug investicijų ir entuziazmo dėl ateities, kaip niekada anksčiau šalis susiduria su etninių konfliktų ir nepasitenkinimo grėsme. Nors juos anksčiau brutaliai užgniaužti galėjo karinė chunta, to niekada nedrįs padaryti demokratijos keliu žengianti valstybė. Be to, dalis kritikų sako, kad Aung San Su Či buvo lengviau būti mylima opozicijos vedle nei visą atsakomybę už šalį turinčia prisiimti lydere.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...